Čenstakavos Švč. Mergelės Marijos paveikslas: kultas ir kartotės Lietuvoje

LTČenstakavos Švč. Mergelės Marijos kulto Lenkijoje ankstyvas ir ypatingas ryškumas, Marijos šiame atvaizde pripažinimas išskirtine Abiejų Tautų Respublikos globėja, stipraus, įtaką skleidžiančio kulto centro susiformavimas Čenstakavoje, Lietuvos bažnytinės dailės praktika, visos Lietuvos bažnyčios ir atskirų įtakingų asmenų maldingumas lėmė tai, kad Jasna Guros stebuklingasis paveikslas buvo labai gerbiamas Lietuvoje, o jos bažnyčiose bei privačiuose namuose plito kopijomis. Atvaizdo kultas, jo formos ir poveikis Lietuvos bažnyčių dailei šiame straipsnyje pristatytas bendrais bruožais. Galima teigti, kad Čenstakavos Švč. Mergelės Marijos gerbimas ir jo nulemta dailės objektų gausa bei įvairovė yra Lietuvos XVII–XIX a. religinės kultūros savastis. Lietuvoje tapyti paveikslai įgijo savitų ikonografinių ir stilistinių niuansų. Nuo XVIII a. vid. ėmė įsivyrauti kopijos. Nors XIX a. vid. Lietuvoje dar bandoma sutvirtinti Čenstakavos Dievo Motinos – Abiejų Tautų Gynėjos – kultą, bet Jasna Guros Marijos reikšmę baigė nustelbti kitų Marijos atvaizdų, ypač Aušros Vartų Švč. Mergelės Marijos, šlovė. Jasna Guros Švč. Mergelės atvaizdo kultas iš dalies suvienijo LDK ir Lenkijos bažnyčių dailę, teikė jai savitų ikonografinių ir meninių bruožų. Nuo XVII a. pr. Čenstakavos Dievo Motinos paveikslo pakartojimai, kartu su Romos Salus Populi Romani (Marijos Snieginės) kopijomis, vietine „graikiškąja“ daile, iš Rusijos parsigabentomis ikonomis Lietuvos bažnyčių tapyboje įtvirtino bizantiškąjį ikonografinį Hodegetrijos tipą, kurio Vakarų Europos dailės įtakos neišstūmė iki XX a.Reikšminiai žodžiai: Čenstochova; Sakralinė dailė; Ikonografija; Kulto atvaizdai; Stebuklingi atvaizdai; Atvaizdo kopija; The cult of images; Our Lady of Czestochowa.

ENEarly and particularly vivid visibility of Częstochowa Holy Virgin Mary (Čenstakava Švč. Mergelės Marijos) cult in Poland, recognition of Mary in this portrayal as exceptional patron of the Polish-Lithuanian Commonwealth, formation of a strong, influential cult center in Częstochowa, practice of Lithuanian church art, led to the fact that Jasna Góra magical painting was very respected in Lithuania, and its copies circulated throughout churches and private homes. The cult of the painting, its forms and influence on Lithuanian church art are discussed in this article. One can claim that adoration of Częstochowa Holy Virgin Mary and multitude and variety of art objects it produced constitutes the essence of Lithuanian XVII–XIX c. religious culture. Paintings painted in Lithuania acquired specific iconographic and stylistic features. From the middle of XVIII c., copies began to predominate. Even though in the middle of XIX c., in Lithuania, there were efforts made to strengthen the cult of Częstochowa Holy Virgin Mary, but importance of Jasna Gura’s Mary came to be eclipsed by fame of other images of Mary, especially by Gates of Dawn Holy Virgin Mary (Aušros Vartų Švč. Mergelės Marijos) fame. The cult of Jasna Gura Holy Mary painting partly united church art of the Lithuanian Grand Duchy (LGD) and Poland, endowed them with unique iconographic and artistic features. From the beginning of XVII c., repetitions of Częstochowa Our Lady (Čenstakavos Dievo Motinos) painting, together with Rome’s Salus Populi Romani (Marijos Snieginės) copies, local “Greek” art, Lithuanian church paintings came to be dominated by Byzantine iconographic, hodegetria type until XX c.