Prašymų raiškos įsisavinimas lietuvių vaikų kalboje

LTPrašymų formulavimas yra svarbus komunikacinės kompetencijos rodiklis. Adresato ko nors paprašyti galima įvairiomis tiesiogiškumo laipsniu ir formos sudėtingumu varijuojančiomis gramatinėmis konstrukcijomis, kurių raišką lemia socialinis kontekstas (pašnekovų tarpusavio santykiai, socialinė padėtis ir pan.) ir konvencionalūs, kultūrai individualūs mandagumo principai. Taigi prašymai atskleidžia ne tik gebėjimą kaip, kur ir kada vartoti kalbą, bet ir tam tikros kultūros mandagumo percepcijas. Šio tyrimo tikslas ir yra paanalizuoti vieną pagrindinių lingvistinės pragmatikos įsisavinimo klausimų – gebėjimą produkuoti prašymą, paisant konvencionalių normų. Tyrimui pasitelkti ilgalaikio natūralaus stebėjimo metodu surinkti 1;6–2;7 amžiaus Elvijaus ir 1;8– 2;8 Monikos pokalbiai su mamomis. Naudojantis pokalbių transkripcijomis, vaikų ir vaikiškosios kalbos prašymai pagal lingvistinę raišką skirstyti į skirtingus prašymų tipus. Straipsnyje aptartas šių prašymų tipų įsisavinimo eiliškumas ir vaikų kalbos mandagumo raiškos raida. Nepaisant to, kad pastaroji dėl per mažo tiriamųjų amžiaus vis dar nežymi, komunikacinės kompetencijos užuomazgos ir mandagumo žymikliai vaikų kalboje užfiksuoti anksti. Ištirta, kad trečiųjų metų pradžioje abu vaikai jau buvo įsisavinę pagrindinius prašymų raiškos modelius. [Iš leidinio]

ENThis work focuses on early development of requests and investigates how and when these illocutionary acts are acquired by Lithuanian children. There are various ways to ask someone to do something. Expression of requests can vary according to the degree of directness depending on social context. These requests indicate communicative competence, development of pragmatics and politeness rules. The key aim of this study was to investigate types of requests and the sequence of those types first emerging in child speech. The study was based on the longitudinal data of two Lithuanian children, a girl Monika, aged 1;8– 2;8, and a boy Elvijus, aged 1;6–2;7. The requests were also analyzed in child directed speech. According to the degree of directness and different types of requests, they were classified into direct (explicit performatives, imperatives, want / obligation statements, prohibitions), conventionally indirect (references to preconditions, hortatives) and non-conventionally indirect requests (hints, warnings). The results of the study demonstrate that direct requests were acquired first and they were the most common in children’s speech and in child directed speech. Firstly, the children formulate requests with nouns, the adverb more, verbs in 2SG imperative, the infinitive and hortative in 1PL present tense, they also use the modal verb want. Later, requests with nouns, infinitive and future tense disappear, the children’s requests start to resemble child directed requests. It was noticed that at the end of the second year the children started using formal and indirect requests. At the beginning of the third year, they acquire the basics how to formulate requests. Presumably, other Lithuanian children could demonstrate similar developmental patterns. [From the publication]