Imitatio viri sancti arba Vaišelgos pėdsakų beieškant
LTFragmentiški ankstyvosios Lietuvos istorijos rašytiniai šaltiniai skatina išplėsti tyrimų lauką pasitelkiant vaizdinę medžiagą. Straipsnio dėmesio centre – dvi iš aštuoniolikos Laurušavo Evangelijos (Krokuvos nacionalinis muziejus, Čartoriskių rinkiniai, cod. 2097 IV rus.) miniatiūros vaizduojančios Legendos apie Barlaamą ir Juozapatą scenas: „Pamokymas apie vienaragį“ (fol. 77v) ir „Barlaamo ir Juozapato pašnekesys“ (fol. 101v). Straipsnyje plėtojama Małgorzatos Smorąg-Rózyckos įžvalga, siejanti šias miniatiūras su valdovo-vienuolio Vaišelgos biografija. Apie 1260 m. Vaišelga leidosi į kelionę, siekdamas aplankyti šventąjį Atono kalną, deja, šio tikslo nepasiekė ir per Bulgariją grįžo į Lietuvą. Tyrinėjant šį istorijos epizodą, pasiūlomas labiausiai tikėtinas Lietuvos piligrimo maršrutas, einantis palei Tisos, Dunojaus ir Didžiosios Moravos upių vagas. Taip keliaudamas Vaišelga turėjo aplankyti Serbiją, kurioje tuo metu klestėjo valdovo-vienuolio šv. Simeono (m. 1199) kultas. Šv. Simeono garbinimas vystėsi kaip legendinio šv. Juozapato gyvenimo paralelė. Tikėtina, kad serbiškosios įtakos dėka Legenda apie Barlaamą ir Juozapatą pasiekė Lietuvą, o vėliau ir Laurušavo Evangeliją. Greičiausiai miniatiūrų sukūrimą reikėtų sieti su 1282 m. šaltiniuose užfiksuota halyčėnų baime, jog lietuviai ims keršyti už Vaišelgos nužudymą. Nepaisant gana tikėtino praeities įvykių scenarijaus, straipsnyje atkreipiamas dėmesys į tai, kad jau XIV a. ne tik Vaišelgos gyvenimas, bet ir dauguma XIII a. įvykių nugrimzdo užmarštin. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Viduramžiai; Istorinė atmintis; Stačiatikybė; Laurušavo evangelija; Miniatiūros; "Pasakojimas apie Barlaamą ir Juozapą"; Middle Ages; Historical memory; Orthodox Christianity; Gospels of Lavryshev; Miniature; Voishelk; Legend of Barlaam and Iosaph.
ENScarse written sources on the thirteenth-century Lithuania prompted searching for historical evidence in artworks. The article examines two miniatures from the Gospels of Lavryshev featuring scenes from the Legend of Barlaam and Iosaph: the “Parable of the Unicorn” and the “Conversation of Barlaam and Iosaph.” Historical tradition relates this gospel lectionary with Vaišelga/Voishelk (d. 1268/9), the son of King Mindaugas (r. 1253–1263), and the founder of the Orthodox monastery in Lavryshev. The inquiry parallels Vaišelga’s biography and the life of St Iosaph and explores their historical context. Around 1260, Vaišelga embarked on a pilgrimage to Mount Athos, but did not reach his destination having returned from Bulgaria. Most likely, Vaišelga’s path went along the riverbeds of Tisza, Danube, and the Great Morava. Hence, the pilgrim must have visited Serbia. There Vaišelga was likely to come across the cult of Serbian ruler-monk St Symeon (d. 1199) cast along the life of legendary St Iosaph. The research suggests that the Legend of Barlaam and Iosaph reached Lithuania through Serbian mediation. Suggesting such a scenario, the article relates the execution of the two miniatures with Lithuanian concern about Vaišelga’s memory from the 1280s. However, the research points out that by the early fourteenth century Vaišelga sunk into oblivion and even the monks at Lavryshev seem to have forgotten him. The article ends with open questions concerned with historical memory or rather the absence of memorial culture in medieval Lithuania. [From the publication]
