LTStudijų Peterburge metais kunigas Povilas Januševičius rašė dienoraštį „Visokių atsitikimų sąrasza. Nu metų 1895 iki (1898) h“. Dienoraštis saugomas Kauno arkivyskupijos archyve. XIX amžiuje rašytas tekstas vertingas kalbiniu ir istoriniu požiūriu, duoda naujų žinių apie dienoraščio autorių, Sankt Peterburgo katalikų dvasinės akademijos kasdienybę, XIX amžiaus pabaigos Lietuvos kultūrinį, politinį gyvenimą. Kalbiniu požiūriu tekstas taip pat yra reikšmingas, nes jame, lyginant su vėliau P. Januševičiaus išleistomis lietuvių kalbos gramatikomis, atsiskleidžia jo kalbos evoliuciją, lietuvių bendrinės kalbos formavimosi eigą. Iš dienoraščio matyti, kad gyvenimas akademijoje neapsiribojo tik akademijos sienomis. Studentams siekta suteikti ne tik dvasininkams reikalingų žinių, bet ir formuoti estetines nuostatas. Per vasaros atostogas P. Januševičius keliavo į Čenstakavą, Kaukazą, lankė savo draugus. 1896 metais viešėjo pas savo draugą Viekinių bažnyčios kamendorių Igną Andrašiūną, kartu su juo baigusį kunigų seminariją. Andrašiūnas vėliau daug metų buvo Pabiržės parapijos klebonas, todėl tikriausiai ne sykį P. Januševičius yra lankęsis ir Pabiržėje. Mokslo metais drauge su dėstytojais lankėsi Peterburgo muziejuose, parodose, soboruose, kapinėse, zoologijos sode. Nepamiršdavo ir gimtųjų Biržų. 1897 metų liepos 25 dieną dienoraštyje rašo, kad Biržuose oras gražus, bažnyčia daili, o jo tėveliai sveiki. Pagrindinis žinių iš Lietuvos šaltinis akademijos studentams buvo Lietuvoje gyvenančių buvusių bendramokslių ir giminaičių laiškai. Iki 1896 metų vasaros atostogų P. Januševičius gavo 137 laiškus. Jų temos įvairios – nuo oro iki politikos. P. Januševičius tais metais laiškuose ragino savo kolegas Li.Reikšminiai žodžiai: Dienoraščiai; Rankraščiai; Teksto parengimas; Teksto publikacija; Povilas Januševičius; Diary; Manuscript; Editing; Publication.
ENFr Povilas Januševičius’ diary of his student days at the Imperial Roman Catholic Spiritual Academy in St Petersburg has been published as volume five of Bibliotheca Archivi Lithuanici. The reader will get the benefit of two articles by Jurgita Venckienė and Vilma Žaltauskaitė, a complete transcript of the manuscript, linguistic and historical commentaries, photographs and an electronic copy of the document. The manuscript reflects the process of formation of Standard Lithuanian, the jostling of competing concepts. In its own way the book reveals the cultural and political life of Lithuania at the end of the 19th century and it helps to reconstruct a social portrait of the clergy of that era.