Povilo Januševičiaus rašomoji kalba

LTStraipsnyje aptariama kunigo Povilo Januševičiaus (1866−1948) dienoraščio Visokių atsitikimų sąraša, rašyto 1895–1898 metais Peterburge, ir vėlesnių jo darbų kalba, besiformuojančios bendrinės kalbos įtaka. Iš dienoraščio atsiskleidžia ankstyvosios, dar ne visai nuoseklios Januševičiaus kalbinės pažiūros, kai kuriais atvejais ir jų kitimas per ketverius dienoraščio rašymo metus. Dienoraščio raidynas turi tradicinės raštų kalbos raidyno bruožų, tačiau besiformuojančios bendrinės kalbos poveikis akivaizdus. Nors Januševičius vartojo nemažai gimtosios biržiškių tarmės formų, tačiau beveik visais atvejais vyrauja vakarų aukštaičių formos. Vakarietiškų lyčių ir hipernormalizmų vartojimas leidžia daryti išvadą, jog prestižiškesne jis laikė vakarų aukštaičių tarmę, suprato jos pagrindu kuriantis bendrinę kalbą. XX amžiaus pradžioje Januševičius parengė keletą lietuvių kalbos vadovėlių, kitokio turinio knygų. Skirtingai nuo dienoraščio, knygų fonetika ir morfologija nuosekliai vakarietiška, nuo 1900-ųjų pradedama atsisakyti tradicinių lenkiškų rašmenų. Po 1905–1906 metų išleistose knygose Januševičius perėmė pasaulietiškąją – Varpo ir Jablonskio Lietuviškos kalbos gramatikos (1901) rašybą. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Bendrinės kalbos formavimasis; Rašyba; Fonetika; Morfologija; Rytų aukštaičiai panevėžiškiai.

ENThe article deals with the language of the diary of the priest Povilas Januševičius (1866−1948) that was written during the years 1895-1898 in St. Petersburg and his later works, and the influence of the appearing standard language. The diary reveals the early attitudes of P. Januševičius, which are not yet very consistent; in some cases their development during the four years is visible. The alphabet of the diary contains features of the alphabet of traditional language of scripts, but the effect of the appearing standard language is obvious. Although P. Januševičius used quite many forms of his native Biržai dialect, forms of Western Samogitians dialect prevail in almost all cases. The usage of Western genders and hypernormalisms allows a conclusion that he considered the dialect of Western Samogitians to be more prestigious and understood that the standard language was being formed on its bases. In the beginning of the 20th century P. Januševičius prepared a few textbooks of the Lithuanian language and books of other content. Differently from the diary, the phonetics and morphology of the books is consistently western, traditional Polish characters are rejected from 1900. In the books published after the years 1905-1906, P. Januševičius took over the secular writing of Varpas and Lietuviškos kalbos gramatika (Grammar of the Lithuanian Language) (1901) by J. Jablonskis.