Klaipėdos pramonės istorinė raida ir industrinio paveldo panaudojimas

LTKlaipėdos verslo ir pramonės struktūrą formavo vietos ir artimiausio ūkinio užnugario gamtos ištekliai. XIX a. pabaigoje – XX a. pradžioje Mažojoje Lietuvoje atsirado stambi celiuliozės pramonė. XIX a. pabaigoje Klaipėdoje įsteigta stambi medžio pramonės įmonė – faneros fabrikas. 1861 m. ėmė veikti dujų fabrikas. Paskutinį XIX a. ketvirtį mieste atsirado dar viena stambi chemijos pramonės įmonė. Nuo XIX a. vidurio iš Anglijos bei Škotijos kilusių verslininkų pastangomis Klaipėdoje įsitvirtino nedidelė metalo apdirbimo ir mašinų gamybos pramonė. Pirmojo pasaulinio karo metais Klaipėdos pramonė smuko. Sovietiniais metais Klaipėdos – kaip ir visos Lietuvos – pramonė buvo plėtojama pagal sovietinės ekonomikos modelį ir poreikius. Svarbų vaidmenį miesto struktūroje atliko uosto raida. Lietuvai paskelbus Nepriklausomybę, Klaipėdos pramonei prasidėjo sunkių išbandymų metas. Pramoninio paveldo išsaugojimo, pritaikymo šių dienų poreikiams problemos yra komplikuotos. Klaipėdos pramoninis paveldas sovietmečiu (o kai kuriais atvejais ir dabar) vertintas kaip menkavertis. Kita vertus, istoriškai susiformavusios pramoninės zonos labai sparčiai plečiamos, diegiama modernesnė įranga, tobulinama visa infrastruktūra. Senosios pramoninės architektūros objektai ar kompleksų dalys išliko dažniausiai labai blogos būklės. Problemos kaip išsaugoti, transformuoti pramoninį paveldą ir jo panaudojimą yra aktualios ne tik Klaipėdai ar vien Lietuvai.Reikšminiai žodžiai: Industrinis paveldas; Klaipėda; Pramonė; Pramonės paveldas; Uostas; Visuomenė; Vystimasis; Development; Industrial heritage; Industry; Klaipeda; Klaipėda; Port; Society.