Modernėjantis Kaunas : architektūra ir politika

LTTarpukario Kaunas yra siejamas su Lietuvos moderniosios architektūros pradžia. Straipsnyje plačiau panagrinėjamas miesto erdvių modernėjimo kelias. Šis kelias svarbus ne tik kaip vienas iš miesto savitumo aspektų, bet ir kaip bendro Lietuvos architektūros raidos proceso dalis. Meninį reiškinį sunku įsprausti į tikslius chronologinius rėmus, tačiau modernizmo atsiradimas ir klestėjimas Lietuvoje, ypač Kaune, sietinas su 1930–1970 metais. Tai laikotarpis, kai architektūra gana greitai ir radikaliai keičiasi. Jame išskiriami trys periodai: po 1930 m. Kaune atsiranda pirmosios modernizmo formos; pokario metais gręžiamasi klasicistinių formų link (vadinamasis socialistinis realizmas); 1955 m. įstatymo sugrąžintas funkcionalizmas. Trys pagrindiniai etapai sudaro Kauno modernėjimo kelią. Apie modernėjančio Kauno architektūrą negalima kalbėti tarsi ji būtų plėtojusis protrūkiais. Nors politinės situacijos pakitimai svarbūs architektūrinei miesto erdvių įvairovei, tačiau lūžiai nėra tokie vienareikšmiški ir staigūs, kokių būtų galima laukti pažvelgus į bendrus miestų planavimo ir architektūros istorijos faktus. Tad Kauną derėtų sieti su modernizmu ne vien dėl tarpukario architektūros. Nors ir veikiamas politinės ideologijos veiksnių, miestas ir ankstyvojo sovietmečio laikotarpiu pasižymi aiškia orientacija į funkcionalią modernizmo estetiką. Daugelį modernizmo kelią į Lietuvą ir Kauną žyminčių objektų šiuo metu galima vertinti kaip moderniosios architektūros paveldo objektus.Reikšminiai žodžiai: Gyvenamieji pastatai; Kauno architektūra; Modernizmas; Politinė ideologija; Sovietmetis; Stalinistinė architektūra; Tarpukaris; Visuomeniniai pastatai; Architecture of Kaunas; Dwelling-house; Interwar; Modernism; Political ideology; Public buildings; Soviet period; Stalinist architecture.