Katedros aikštė Vilniuje : raida, rekonstrukcijos, tyrimai
LTStraipsnyje pristatoma vėlyvuoju Vilniaus raidos periodu susiformavusios Katedros aikštės raida. Teigiama, jog tiriamoji sostinės erdvė labiausiai pasikeitė XVIII a. pabaigoje ir XX a., kuomet nugriauti netoliese buvę Vikarų namai, Valdovų rūmai, Vyskupų rūmai, Vyriausiasis Tribunolas ir kiti. Katedros aikštę nutarta pertvarkyti XX a. ketvirtajame dešimtmetyje pagal R. Gutto projektą, tačiau prasidėjęs karas neleido įgyvendinti šių planų – vietoje jų aikštė pertvarkyta pagal V. Lansbergio-Žemkalnio projektą ir išliko nepakitusi iki paskutiniųjų XX a. metų. Pirmieji išsamesni Katedros aikštės apylinkėse buvusių pastatų liekanų tyrimai buvo atlikti ruošiantis jos rekonstrukcijai 1938-1939 m., vėliau pastatų likučiai atkasti 1942, 1978 ir 1996 m. Prieš aikštės rekonstrukciją 1998-2000 m. nustatyta joje esančio kultūrinio sluoksnio būklė, atlikti žvalgomieji tyrimai, o tose vietose, kur planuotos komunikacijos – išsamūs archeologiniai tyrimai. Jų metu aptikti intensyvūs iki 4,4-5,6 m storio kultūriniai sluoksniai su XV-XVII a. medinių ir mūrinių statinių fragmentais, tarp jų būta ir naujų radinių, kurie iki tol buvo žinomi tik iš istorinių dokumentų. Baigus tyrimus, mūro fragmentai konservuoti siekiant apsaugoti nuo žalingo aplinkos poveikio. Nors Vilniaus žemutinėje pilyje vyko nemažai didelio masto archeologinių tyrimų, tačiau sukaupta milžiniška medžiaga išsamiau nenagrinėta, todėl siūloma ateityje nevykdyti naujų tyrimų, o atlikti jau sukauptos informacijos analizę.Reikšminiai žodžiai: Archeologiniai kasinėjimai; Archeologiniai tyrimai; Drenažo kolektorius; Katedros aikštė; Rekonstrukcija; Struktūrų konservavimas; Vilnius; Vyriausiasis Tribunolas; Vyskupų rūmai; Žemutinė pilis; Archaeological investigations; Cathedral square; Chief Tribunal; Conservation of structures; Drainage collector; Lower castle, Bishops Palace; Reconstruction; Vilnius.
