Istorinis miestas - stilių dialogas ir kova

LTArchitektūra ilgaamžiškesnė už visus kitus visuomenės raidos ir gyvenimo kokybės ženklus. Buvimas istoriniame mieste ne tik skatina tiesiogiai pažinti praeities kartų sukurtą kultūrą ir praturtina šiandieninę estetinę patirtį, bet ir diktuoja elgesio su senąja architektūra taisykles. Išskirtinė Vilniaus geopolitinė padėtis Rytų ir Vakarų kultūrų sankirtoje sudarė palankias sąlygas miestui augti, klestėti, atsirasti stilių savitumui ir įvairovei. Svarbiausia sąlyga architektūros ir urbanistinės sandaros dėsningiems pokyčiams bei įvairovei atsirasti buvo ir yra stilių kaita. Straipsnyje aptariami vairių epochų stilių požymiai Vilniaus mieste. Regimieji praeities ženklai susiję su istorinių įvykių, dinastinių ryšių, mecenatų politinių ir kultūrinių ambicijų, religinių kanonų kaita ir kūrėjų talento raiška. Architektūros stilių renkasi ir jo įgyvendinimą finansuoja užsakovas, kurio vaidmuo stiliaus novatoriškumui ir kokybei yra lemiamas. Stilius nusako užsakovo asmenybę ir interesus. Vilniaus raidos etapai ir šiandien matomi miesto planinėje ir erdvinėje struktūroje. Praeitų epochų pastatų stilistinės savybės išsaugotos ir dėl to, kad XIX–XX a. plačioji Vilniaus visuomenė jautė prielankumą praeities stilistinėms kryptims. Pastaroji tendencija gyvavo tarp vilniečių ir XX amžiuje. Šiandien daug kalbama apie Vilniaus architektūros verčių išsaugojimą, tačiau vykstant mieste intensyviam plėtros procesui, dažnai keičiant pastatų ar atskirų patalpų paskirtį senamiesčio stilistinės savybės kinta, atsiranda naujų, o senosios neretai nyksta.Reikšminiai žodžiai: Barokas; Gotika; Istorizmas; Modernas; Neoklasicizmas; Renesansas; Stilius; Vilniaus architektūra; Architecture of Vilnius; Baroque; Gothic; Historism; Modern style; Modernist architecture; Neoclassicism; Renaissance; Style; Vilnius architecture.