Senųjų Lietuvos miestų raida XIII-XVI amžiuje
LTMiestų atsiradimas ir raida neatsiejama nuo valstybės formavimosi. Pirmasis Lietuvos miestų formavimosi etapas – protomiestai arba neagrarinio tipo dideliam aplinkiniam regionui turėjusios įtakos senovės gyvenvietės, kurių didžiosios dalies gyventojų verslas – diferencijuoti amatai ir prekyba, rytinėse Baltijos jūros pakrantėse susiformavo X–XII a. Straipsnyje plačiau aptariamas antrasis Lietuvos miestų formavimosi etapas, kuris tiesiogiai susijęs su valstybės formavimosi raida. Lietuvos žemė siaurąja prasme buvo tarp Nemuno ir Neries upių. Šioje teritorijoje iškyla seniausi istoriniai Lietuvos centrai: Kernavė, Trakai, Vilnius. Tokių miestų augimo schema – pirmiausia iškilusi galinga valdovo pilis ir prie jos augantis miestas. Dauguma viduramžių Lietuvos miestelių savo išvaizda nedaug tesiskyrė nuo didesnių kaimų. Namai juose buvo mediniai, nedideli, supami dirbamos žemės ir daržų. Didesni miestai XV a. Lietuvoje tebuvo Vilnius, Kaunas, Trakai. Iki šiol mažesnio archeologų dėmesio susilaukė kitų Lietuvos regionų miestelių raida. Tebelaukia išsamesnių archeologinių tyrimų senieji miesteliai – Alytus, Aukštadvaris, Merkinė, Punia, mažai tyrinėti Šiaulių, Ukmergės, Utenos ir kt. senamiesčiai. Šių miestelių, kaip ir senųjų Lietuvos miestų – Vilniaus, Trakų, Kauno – senamiesčių archeologiniai tyrimai ir surasta medžiaga neabejotinai pateiks dar daug netikėtumų įprastoms teorinėms miestų raidos schemoms.Reikšminiai žodžiai: Archeologija; Istoriniai šaltiniai; Lietuvos istorija; Lietuvos miestai; Lietuvos miestų raida XIII-XVI a.; Miestai; Viduramžių miestai Lietuvoje; Archaeology; Cities; Development of Lithuanian Cities in the 13th-16th Centuries; Historical sources; Lithuanian cities; Medieval cities in Lithuania; The Lithuanian history.
