Vyrų ir moterų lemtys baltų egzodo romane

LTJau senokai į tėvynes grįžo egzodo literatūrinis palikimas, o mes vis dar nedaug težinome apie savo istorinių ir geografinių kaimynų latvių egzodo kūrybą. Gyvename užsidarę savo nacionalinėse tvirtovėse, atskirai tyrinėjame savo literatūrą. Pasaulyje vis labiau populiarėjant daugiakultūrėms studijoms, sunku pateisinti tokią izoliaciją, juolab kad Europą galima sudominti kaip tik regiono literatūros tyrimų pavyzdžiais. Šiame straipsnyje analizuojamų kūrinių artumas skatina ieškoti perspektyvių komparatyvistikos tipų. Neginčytinas lietuvių ir latvių rašytojų etninis bendrumas, analogiška egzilų situacija, panaši herojų dvasinė struktūra, todėl paralelinių paradigmų pasirodo daug gausiau nei skirtumų. Kita vertus, gilinantis į egzodo kūrybą, išryškėja tokios patirčių nesutaptys, kurias lemia skirtingi vyrų ir moterų požiūriai į pasaulį. Pagrindinis straipsnio tikslas – užpildyti spragą lietuvių kritikoje, pirmą kartą trumpai supažindinant su kaimynų latvių išeivijos proza. Siekiama atskleisti egzode atsidūrusio individo traumos atspindį literatūroje ir parodyti, kuo jis tipiškas lietuvių ir latvių išeivijai ir kodėl savitumus dažnai nulemia lyties aspektai. Karo ir tremties patirtys išprovokavo naujus lyčių tapatybės aspektus. Nesaugumas, smurtas ir prievarta deformavo įprastą vyrų ir moterų savivertės, motinystės ir giminystės raišką. Romanų apžvalga siūlo išvadą, kad aprašant ribines karo ir egzodo situacijas išryškėja ne tiek baltų tautų, kiek moteriškosios ir vyriškosios sąmonės skirtumai. Moterys pasirodo turinčios didesnių dvasinių galimybių prisitaikyti ir išlikti. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Egzodo romanas; Atsiminimai; Išlikimas; Emigrantai (Diaspora); Psichologinė motyvacija; Ribinė situacija; Novel in exile; Memoirs; Survival; Diaspora; Psychological motyvation; Marginal situation.

ENAlthough literary heritage of the exile has returned to native countries some time ago, we still know very little about exile writings of our historical and geographical neighbours - Latvians. We live enclosed in our national fortresses, researching in isolation our own literature. As multicultural studies grow in popularity worldwide, it is difficult to justify such isolation. The proximity of works analyzed in this article encourages one to look for perspective types of comparative studies. Indisputable ethnic commonalities between Lithuanian and Latvian writers, identical situation of exiles, similar spiritual states of heroes lead to the realization that there are far more parallel paradigms than there are differences. On the other hand, as one delves deeper into exile writings, discrepancies of experience predetermined by different attitudes of men and women towards the world resurface. The main goal of the article is to fill the gap in Lithuanian criticism by introducing readers for the first time to Latvian exile prose. The author seeks to reveal the reflection of trauma, incurred by an individual who finds himself in exile, in literature and to demonstrate similarities between Lithuanian and Latvian exiles, and why differences are determined by gender features. The experience of war and exile has provoked new features of gender identity. Insecurity, violence, and force have deformed usual manifestations of male and female self-esteem, maternity and kinship ties. A survey of novels leads one to the conclusion that marginal situations of war and exile reveal not so much differences between the Baltic nations, but rather between male and female consciousness.