Henriko Nagio dialogai su lietuvių egzodo poetų „nužemintųjų generacija“

LTŽemininkų kartos Kanadoje gyvenęs lietuvių poetas Henrikas Nagys buvo polemiška asmenybė. Iki pat septinto dešimtmečio jis aktyviai dalyvavo liberaliųjų diasporos intelektualų suvažiavimuose, supažindino jaunąją auditoriją su Vakarų modernizmo ir egzistencializmo estetika, kartu pabrėždamas lingvocentrinio patriotizmo svarbą, poeto atsakomybę prieš tautą ir istoriją. Nagio sesuo Liūnė Sutema ir jo draugas Algimantas Mackus priklausė vėlesnei lietuvių išeivių kartai, kuri tiesiogiai susidūrė su tapatybės krize, pirmenybę teikė individualios išraiškos laisvei, o ne kolektyvinėms solidarumo deklaracijoms. „Nužemintųjų generacija“ išsiskyrė dėmesiu kalbos mitologinei dimensijai, folkloriniais motyvais, pesimistiniu požiūriu į diasporos ateitį, istorijos pertrūkio, atominės katastrofos nuojautomis. Nagiui buvo svarbios konservatyviosios kultūros strategijos – atminties žadinimas, bendruomenės intelektualinė mobilizacija, literatūrinių herojų kanonizacija. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Egzodas; Žemininkai; Kartų konfliktas; Poezija; Patriotizmas; Egzistencializmas; Solidarumas; Exile; Žemininkai; Conflict of generations; Poetry; Patriotism; Existentialism; Solidarity.

ENThe poet of Lithuanian post-war exile in Canada, a member of the Žemininkai group Henrikas Nagys (1920-1996) was a controversial personality; until the 1960s he participated in the congresses of diaspora liberal intellectuals, introduced the aesthetics of Western Modernism and Existentialism to the younger audience. On the other hand, he emphasized the importance of linguocentric patriotism and the poet’s responsibility in the face of history. Nagys’ sister Liūnė Sutema and his friend Algimantas Mackus belonged to the later generation of Lithuanian exiles who directly experienced the crisis of identity and preferred the freedom of individual expression to declarations of collective solidarity. “The generation of outsiders” paid much attention to the mythological dimension of language, motives of folklore, a pessimist view of diaspora’s future, and catastrophist presentiments of history breaking in two. Conservative strategies of culture were essential to Nagys: he stressed the imperatives of memory-awakening, the intellectual mobilization of community, and the canonization of literary heroes. [From the publication]