LTStraipsnyje analizuojama socialinio būsto sistemos, kaip gerovės valstybės teikiamos paramos priemonės asmenims, negalintiems savarankiškai apsirūpinti gyvenamuoju būstu, samprata, nagrinėjami bendrieji paramos būstui politikos principai. Kintant socialinio būsto sektoriaus reguliavimui ir mažėjant valstybės vaidmeniui šioje sistemoje, skiriama parama socialiniam būstui koncentruojama į ekonominiu atžvilgiu silpniausias visuomenės grupes. Šie pokyčiai lemia, kad nemaža dalis namų ūkių netenka teisės į paramos būstui priemones. Iššūkius socialinio būsto sistemai Vakarų Europoje kelia ir augantys naujų socialinių grupių – migrantų, pabėgėlių – namų ūkių skaičiai. Straipsnyje aptariami pagrindiniai socialinio būsto politikos modeliai ir jų bruožai. Pristatomos posovietinio regiono socialinio būsto sistemos formavimosi prielaidos ir sektoriaus ypatumai ir Lietuvos socialinio būsto politikos įgyvendinimo raida. Atlikta žinybinės statistikos antrinių duomenų aprašomoji analizė leido įvertinti socialinio būsto fondo skirtumus šalies savivaldybėse (N=60). Tyrimo rezultatai atskleidė tikslinių grupių asmenų, kuriems suteiktas socialinis būstas, ir asmenų, įrašytų į laukiančių paramos būstui išsinuomoti sąrašus, populiacijos dydžio skirtumus šalies savivaldybėse ir tikslinių socialinio būsto sektoriaus grupių hierarchiją būsto aprūpinimo sektoriuje. [Iš leidinio]
ENThis article analyzes the concept of the social housing system as a measure of support of the welfare state provided to persons who are unable to access housing themselves, and the general principles of the housing support policy. With the changing regulation of the social housing sector and the diminishing role of the state in this system, the provided support for social housing is directed at the economically weakest groups of the society. As a result, a significant part of households loses their right to the support measures for housing. The social housing system of Western Europe also faces challenges posed by the growing number of households of the new social groups including migrants and refugees. The article discusses the main models and features of the social housing policy in Lithuania. The prerequisites for the formation of the social housing system in the post-Soviet region and the characteristics of the sector as well as the development of the implementation of the Lithuanian social housing policy are presented in the article. The descriptive analysis of the secondary data of the Statistics Lithuania allowed the author to evaluate the differences in the social housing fund in the municipalities of the country (N=60). The results of the study uncover the differences across the Lithuanian municipalities in the size of population of the persons provided with social housing and the persons included in the waiting list of the support for renting a housing. The research also points to the hierarchy of the social housing sector group in the overall sector of housing provision. [From the publication]