Socialinio būsto gyventojų portretas: jaunų asmenų požiūriai ir patirtys

LTLietuvoje socialinio būsto problematika vis dar išlieka menkai nagrinėjama tema tiek mokslo, tiek ir politikos lygmenimis. Dabarties tendencijos rodo, kad šalyje susiklosčiusi nepalanki socioekonominė situacija apsunkina jaunų žmonių būsto įsigijimo ar nuomos galimybes, o augantis nepasiturinčių asmenų, daugiavaikių šeimų ir kitų pažeidžiamų grupių skaičius didina ir socialinio būsto poreikį. Tačiau, nežiūrint į taikomas politines ir vietos savivaldos iniciatyvas, socialinio būsto trūkumas išlieka opia problema. Kita vertus, gyvenimas socialiniame būste susijęs su tam tikrais iššūkiais ir ypatumais: socialiniai būstai dažnai sutelkti vienoje vietovėje, juose koncentruotai gyvena socialiai pažeidžiamos žmonių grupės, o tai sudaro sąlygas formuotis tam tikroms skurdo kultūros klišėms, kurios stipriai veikia tolimesnes, ypač jaunų žmonių gyvenimo perspektyvas. Šio straipsnio tikslas – atskleisti jaunų asmenų, gyvenančių socialiniame būste, patirtis, lūkesčius ir aktualizuoti valstybės vaidmenį būsto ap( si)rūpinimo srityje. Tyrimo duomenų pagrindą sudaro 10 giluminių interviu su socialiniame būste gyvenančiais jaunais (18–29 metų) asmenimis duomenys. Tyrimo rezultatai atskleidė tam tikrą jaunų socialinio būsto gyventojų paveikslą. Jiems būdingas apsunkintas perėjimas į savarankišką gyvenimo etapą, kuris siejamas su nepalankia tėvų šeimos socioekonomine situacija. Ji veikia keliomis kryptimis – ekonomine ir kultūrine. Viena vertus, jauni asmenys, gyvenantys socialiniame būste, tampa „pririšti“ prie šeimos situacijos dėl ribotų galimybių įsigyti savo būstą ar jį nuomotis, nes tėvai neturi galimybės finansiškai remti vaikų perėjimo į savarankišką gyvenimo etapą, o valstybės vaidmuo nepakankamas užtikrinant geresnį būsto prieinamumą jaunimui.Kita vertus, nuolatiniame nepritekliuje gyvenančių šeimų vaikai išmokomi skurdo kultūros: nepriteklius vaikams tampa natūralia būsena, užgniaužiami socialiniai ir intelektiniai vaiko poreikiai, komplikuojasi mokymosi biografija, jiems būdinga menkesnė savivertė ir profesinės aspiracijos, o stigmatizuojantis požiūris į socialinio būsto gyventojus šias patirtis tik pagilina. Tyrimas atskleidė šias būsto politikos disfunkcijas: akivaizdi socialinio būsto prieinamumo problema, neefektyviai sprendžiami būsto įsigijimo (paskolų suteikimo) klausimai, o esamos politikos priemonės savo ruožtu prisideda prie esamo status quo išlaikymo. [Iš leidinio]

ENIn Lithuania, social housing is still unresolved topic both in science and policy. Currently, the unfavorable socioeconomic situation in the country prevents young adults from owning or renting housing. While the number of families in need, multi-child families and other risk groups has been increasing, the demand for social housing also grew. Furthermore, residing in a social housing is still associated with some challenges and difficulties because it is often located in the areas inhabited bya number of socially disadvantaged families. The article focusesonboth the experiences, hopes and expectations of young adults who live in social housing and the Lithuanian state’s role in social housing provision. Ten semi-structured interviews with 18–29 year old young adults residing in social housing demonstrate that the respondents experienced a difficult transition to an independent stage of life because oftheir parents’ disadvantaged socio-economic background. On the one hand, their parents could not financially support these young people, therefore, they had to apply for social housing. On the other hand, the Lithuanian state was also not able to provide them with a better access to housing. It should also be emphasized that these young people from the disadvantaged family backgrounds adjusted to the culture of poverty: they accepted deprivation as a natural state difficult to overcome. The study also demonstrates the dysfunctional housing policy in Lithuania characterized by the limited access to social housing and the inefficient system of loans for buying housing. [From the publication]

• Socialinių paslaugų, teikiamų nepilnametėms mamoms Lietuvoje, ypatumai / Neringa Povilaitienė, Ernesta Kniūraitė. Mokslo taikomieji tyrimai Lietuvos kolegijose. 2019, nr. 15, p. 136-143.
• Tarpinstitucinis benamių „dreifas“ Vilniaus miesto erdvėse: socialinio būsto informuotumo poreikis / Elena Kocai, Sigita Burvytė. Socialinis ugdymas. 2020, Nr. 1 (53), p. 43-56.