Jaunimo apsirūpinimas būstu: galimybės ir problemos

LTStraipsnyje analizuojamos jaunimo galimybės apsirūpinti būstu. Jaunimo galimybes apsirūpinti būstu lemia daugybė socialinių ir ekonominių veiksnių, t. y. ilgesnis nei ankstesnių kartų atstovų jaunimo dalyvavimas švietimo sistemoje, užimtumo statusas darbo rinkoje, būsto nuomos ir/ar įsigijimo kainos, būsto politika jaunimo grupės atžvilgiu. Neabejotinai didelę įtaką turi ir naujausios demografinės tendencijos: mažėjantis santuokų skaičius, šeimų kūrimas ir vaikų gimdymas vėlesniame amžiuje, vis dažniau pasirenkama savanoriška bevaikystė, didėjantis nesantuokinių vaikų ir viengungių skaičius. Straipsnyje nagrinėjami jaunimo galimybes apsirūpinti būstu lemiantys veiksniai, pateikiama būsto politikos analizė skirtingų gerovės valstybės modelių kontekste, aptariama būsto politikos raida ir teisinis reglamentavimas Lietuvoje. Straipsnio empirinę bazę sudaro Europos Sąjungos pajamų ir gyvenimo sąlygų tyrimo (EU-SILC 2007-2016) ir Europos gyvenimo kokybės tyrimo (Eurofound 2012) duomenys. Tyrimo duomenų rezultatai atskleidė, kad geresnes galimybes apsirūpinti būstu turi socialdemokratinio gerovės valstybės modelio šalių jaunimas, o mažiausiai palankioje situacijoje yra Rytų ir Vidurio bei Pietų Europos šalių jaunimas. Šiaurės (socialdemokratinio modelio) šalyse jaunimas kur kas anksčiau palieka tėvų namus ir pradeda savarankišką gyvenimą, turi palankesnes galimybes įsigyti / išsinuomoti būstą ir tapti būsto savininkais. Lietuvoje neoliberali būsto politika iš esmės nesudaro palankių prielaidų jaunimui apsirūpinti būstu. Jaunimo apsirūpinimas būstu Lietuvoje tampa vis aktualesne socialine problema ir kartu su pažeidžiamumu darbo rinkoje skatina jaunimo emigraciją. [Iš leidinio]

ENThis article aims to analyze the Lithuanian youth housing provision opportunities and problems. Youth housing is related to many socio-economic factors: housing market, conditions for young people to become real estate owners and the young persons’ status in the labor market. Moreover, the newest demographic trends (declining birth rate, declining marriage rate, voluntary childlessness and etc.) also play an important role. The paper presents an analysis of the housing policy in the context of different welfare state models, discusses the legal regulation of housing policy and analyzes the key factors determining the opportunities of the provision of youth housing. Secondary data analysis strategy is applied in the article. The main sources used in this paper include the European Union Survey on Income and Living Conditions (EU-SILC 2007–2016) and the European Quality of Life Survey (Eurofound 2012). The results of the survey data reveal that young people from countries with a social democratic welfare state model have better access to housing, therefore, they leave their parents’ homes much earlier and start an independent life. Youth in Eastern and Central as well as in Southern Europe faces major challenges in housing provision. The neoliberal housing policy does not create favorable conditions for youth housing in Lithuania. Youth housing in Lithuania has turned into an increasingly relevant social problem: together with youth vulnerability in the labor market it increases youth emigration. [From the publication]

• Jaunimo apsirūpinimo būstu netolygumai ir regioninė diferenciacija Lietuvoje / Rūta Brazienė. Lietuvos socialinė raida. 2021, Nr. 10, p. 45-54.
• Lietuvos jaunimo apsirūpinimas būstu: patirtys ir požiūriai / Rūta Brazienė. Filosofija. Sociologija. 2019, t. 30, Nr. 2, p. 108-115.
• Nedarbo lygis Lietuvoje ir jį lemiantys veiksniai / Benas Dominykas Striokas, Airida Šimkutė, Laura Valaikaitė, Rasa Bartkutė, Valdemaras Makutėnas. Verslo aktualijos būsimųjų specialistų požiūriu. 2022, p. 326-333.
• Paauglės mamos Lietuvoje: veiksniai, patirtys, sprendimo kryptys / Vaida Tretjakova, Rūta Ubarevičienė, Lina Šumskaitė, Gintarė Pociūtė-Sereikienė, Milda Žaliauskaitė. Vilnius : Lietuvos socialinių tyrimų centras, 2020. 136 p.