Vyrų pakartotinos partnerystės: individualūs ir ankstesnės partnerystės veiksniai

LTStraipsnio tikslas – atskleisti pakartotinų santuokų / kohabitacijų ilgalaikes tendencijas Lietuvos vyrų, turinčių vaikų iš iširusios partnerystės, populiacijoje, taip pat identifikuoti vyrų pakartotinų partnerysčių atkūrimui įtakos turinčius individualaus struktūrinio ir su buvusia partneryste susijusius veiksnius. Tyrimo teoriniai pagrindai suformuoti remiantis poreikių – patrauklumo – galimybių (de Graaf, Kalmijn 2003), skyrybų – streso – prisitaikymo (Amato, 2000) bei šeimos – deinstitucionalizacijos perspektyvomis. Empirinius tyrimo pagrindus sudaro „Kartų ir lyčių tyrimo“ (2006 m. ir 2009 m.) bei „Tėvystės iširus partnerystei“ (2016) sociologinių apklausų metu gauta informacija. Nustatyta, kad vyrų-tėvų pakartotinų partnerysčių atkūrimo lygis ilgalaikiu periodu buvo stabilus, tačiau partnerystės atkūrimas spartėjo. Be to, atskleista, kad pastaruoju metu skyrybas ar kohabitacijos iširimą išgyvenusių vyrų šansai sukurti naują partnerystę yra daugiausia nulemti jų ekonominio statuso, gyvenamosios vietos, buvusios partnerystės tipo ir partnerystės iširimo procesinių požymių. [Iš leidinio]

ENThe aim of the article is to analyze the long-term trends in men’s repartnering patterns in Lithuania and to identify the factors associated with the increased risk of repartnering in the recent divorce cohort of Lithuanian men. The study focuses on men who have under-aged children from a dissolved union. The theoretical background of the study is based on the needs, attractiveness and opportunity perspective (de Graaf & Kalmijn, 2003) and Divorce-Stress-Adjustment model (Amato 2000). The research uses the data sets of the “Generations and Gender Survey” (2006 and 2009) and “Fatherhood after Union Dissolution” (2016). We conclude that men’s repartnering level has been stable over the past four decades; however, in recent decades, the risk of repartnering is related to the first years after union dissolution. The study confirms a positive association between repartnering, socio-economic status and urban place of residence. We also found that previously married men had a higher risk to repartner compared to cohabitees. Processes of the previous union dissolution are also relevant in defining the chances of men’s repartnering. [From the publication]