Opera 1957-1980 metais

LTStraipsnyje nagrinėjama Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro operos trupės veikla. Repertuaro sudarymą ir lietuvių operų kūrybą varžė sovietinė kontrolė; prieš premjerą uždrausta neregėtai didelį ideologinį konfliktą sukėlusi J. Juzeliūno opera “Sukilėliai”; vėliau pastatymui nepriimta F.Bajoro “Dievo avinėlis”. Vis dėlto atkurtas tradicinis repertuaro pobūdis (italų romantinės bei veristinės operos), parodyta po G.Gershwino, C.Orffo, S.Prokofjevo operą (pirmasis “Meilės trims apelsinams” pastatymas pokario SSRS). Sukurta keletas išliekamosios vertės lietuvių operų. Straipsnyje nagrinėjama dirigentų, režisierių, dailininkų veikla. Reikšmingiausiais laikomi S.Prokofjevo operos (1963), C.Orffo “Gudruolės” (1965), R.Wagnerio “Lohengrino” (1969), G.Donizetti “Lucijos di Lammermoor” (1970), A.Borodino “Kunigaikščio Igorio” (1974), V.Barkausko “Legendos apie meilę” (1975), G.Puccini “Madamos Butterfly” (1976) pastatymai, taip pat G.Verdi “Don Carlos” (1959) ir “Aida” (1975) su unikalaus stiliaus dailininko L.Truikio scenografija. Vaidmenis sukūrė apie 100 solistų. Išsaugoti savosios vokalo pedagogikos pagrindai (Rusijos konservatorijose studijavo tik keletas lietuvių dainininkų). Maskvos žinyboms 1961 m. pasirašius sutartį su Milano teatru alla Scala dėl sovietų dainininkų stažuotės, tenai nuvyko ir keletas lietuvių solistų. Vilniaus teatras priklausė prie žymesniųjų sovietinių scenų, todėl Maskvos žinybos ir čia atsiųsdavo gastrolėms pakviestų pasaulio teatrų žvaigždžių; tarp jų buvo Edda Moser, Anna Tomowa-Sintow, Grace Bumbry, Virginia Zeani, Nicola Rossi-Lemeni, Louis Quilico ir kt. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Opera; Dirigentai; Spektakliai; Kompozitoriai; Vaidmenys; Gastrolės; Artistai; Režisieriai.

ENThe article analyses the activity of the opera group of the Lithuanian National Opera and Ballet Theatre. Soviet control restricted building up the repertoire and work of Lithuanian operas. Before the first night the Opera “Sukilėliai” (“The Rebels”) by Juzeliūnas was forbidden; later F.Bajoras’ “Dievo avinėlis” (“The Lamb of God”)was not accepted for staging. Nevertheless, a traditional nature of the repertoire was recreated, operas by G. Gershwin, C. Orff, and S. Prokofiev were performed. Several Lithuanian operas were created. The article investigates the activity of conductors, producers, and artists. The following productions are considered to be most significant: S. Prokofiev’s operas (1963), C. Orff’s “Gudruolė” (“Die Kluge”) (1965), R. Wagner’s “Lohengrin” (1969), G. Donizetti’s “Lucija di Lammermoor” (1970), A. Borodin’s “Kunigaikštis Igoris” (“Prince Igor”) (1974), V. Barkauskas’ “Legendos apie meilę” (“Legends of Love”) (1975), G. Puccini’s “Madama Butterfly” (1976), as well as G. Verdi’s “Don Carlos” (1959) and “Aida” (1975) with scenography by the unique artist L. Truikis. About 100 soloists created the roles. The fundamentals of the original pedagogy of vocal were preserved (only a few Lithuanian singers studied at the Conservatory of Russia). After Moscow signed the contract with Milan Theatre alla Scala in 1961 on sabbatical of soviet singers, some Lithuanian soloists went there too. Vilnius Theatre belonged to a category of more distinguished Soviet stages therefore Moscow used to send there touring Theatre stars of the world. Among them were Edda Moser, Anna Tomowa-Sintow, Grace Bumbry, Virginia Zeani, Nicola Rossi-Lemeni, Louis Quilico and others.