Broliai Ginzburgai ir jų įtaka Lietuvos fortepijono menui

LTLietuvos fortepijono menas – dinamiškai besivystantis reiškinys, per savo istoriją patyręs daug pokyčių, įtakotas ryškių asmenybių, akumuliavęs įvairių atlikimo mokyklų tradicijų. Žvelgiant į praeitį matyti keli ryškūs iš svetur atvykę pianistai, turėję itin didelį poveikį lietuvių menininkams, ieškantiems savų raidos kelių. Tokių pianistų tarpe minėtini broliai Ginzburgai – Grigorijus (1904-1961), vienas ryškiausių XX amžiaus pirmosios pusės atlikėjų, ir Jakovas (1900-1963), puikus profesionalas, savitas interpretatorius, kad ir nepasiekęs tokių aukštumų kaip brolis, tačiau pelnęs kolegų pagarbą ir pripažinimą. Chronologiškai brolių Ginzburgų sąlytis su Lietuva apėmė nepilnus tris XX amžiaus vidurio dešimtmečius – sudėtingų istorinių, dvasinių, meninių kolizijų paženklintą laiką. Tuomet vertybių pervertinimas, o dažnai ir nuvertinimas vyko greta kone didvyriškos vertybių išsaugojimo veiklos. Tai Ginzburgų kūrybos kontekstas, kurį tyrinėjant aiškėja jų sąlyčio su Lietuva aplinkybės, lėmusios išskirtinį dėmesį mūsų šaliai, apibrėžusios jų paliktą ryškų pėdsaką mūsų muzikos kultūroje. Straipsnyje analizuotos pianistų brolių Grigorijaus ir Jakovo Ginzburgų kūrybinės sąsajos su Lietuva. Gvildenta Ginzburgų koncertinė ir pedagoginė veikla, ryšys su fortepijono muziką kūrusiais lietuvių kompozitoriais. Pianistų kūrybinė veikla vertinta epochos istorinių transformacijų ir meno raidos tendencijų kontekste. Pateikta gausi faktologinė medžiaga, leidžianti daryti išvadas apie Ginzburgų įtaką Lietuvos fortepijono menui. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Lietuvos fortepijono menas; Rusų pianistinė mokykla; Stalinizmas.

ENLithuanian piano art is a dynamically evolving phenomenon that in its history has seen many changes, influences by outstanding personalities and absorbed traditions of various schools of performance. A glance at the past shows several distinct foreign pianists who had an especially great impact on Lithuanian artists looking for their own way of development. Among those pianists one should mention the Ginzburg brothers: Grigoriy (1904-1961), one of the most outstanding musicians of the first half of the 20th c., and Yakov (1900-1963), a superb professional and an original interpreter who, although failing to equal the achievements of his brother, had won his colleagues’ respect and recognition. The chronological link of the Ginzburg brothers with Lithuania spans almost three decades of the mid-20th c. – the time marked by complicated historical, spiritual and artistic conflicts. Overestimation and often underestimation of values existed along with nearly heroic attempts to preserve values. Studies of this context of the Ginzburgs’ creative work reveal the circumstances of their contact with Lithuania that determined their exclusive attention to our country and defined their distinct trace in our music culture. The paper analyses the artistic links of the Ginzburg brothers with Lithuania, their performance and teaching and the relation with Lithuanian composers who wrote piano music. The pianists’ creative work is evaluated within the context of historical transformations and art development trends of that epoch. The study provides numerous facts that allow making conclusions about the Ginzburgs’ influence on Lithuanian piano art.