Dailės problematika Alfonso Nykos-Niliūno eilėraščių rinkinyje

LTAlfonso Nykos-Niliūno trečiajame eilėraščių rinkinyje „Balandžio vigilija“ (1957) vis aiškesnė tampa poeto siekis sureikšminti kultūros įvaizdžių kontekstą. Dailės kūrinių citatos ir nuolat minimi tapytojų vardai padeda pabrėžti fantastinį poetinio gamtovaizdžio pobūdį, leidžia subjektui veikti iracionalių vizijų teritorijoje, sutapatintoje su prarastaisiais namais. Egzistenciniai klausimai iš asmeninės patirties, vidinio pasaulio ir nuolat gaivinamos atminties perspektyvos perkeliami į Jano Vermeerio, Hubert‘o Robert‘o ar Pablo Picasso įvaizdžių pasaulį. Poetas aktualizuoja tų dailininkų vardus, kurie paveikė jo asmenybės formavimąsi ir kurių paveikslai tapo svarbiais kūrybos impulsais. Gamtiškasis, juslinis pradas siejamas su pažinimo pastangomis. Greta jo ir kaip priešprieša jam išskiriamas santykis su kultūros, estetinėmis vertybėmis. Straipsnyje plačiau apžvelgiami poeto tekstai „Madona su žuvim“, „Cinquecento“, „Rugsėjo vynas“, „Picasso: Mergaitė su plazdančiu balandžiu ir aklas Minotauras“. Šiuose tekstuose interpretuojamos kurio nors dailininko ar pasirinktos epochos stilistinės mokyklos būdingiausios temos arba tam tikros dailės konteksto citatos, keičiančios eilėraščio prasmę. Aptariant dailės problematiką Nykos-Niliūno eilėraščiuose skiriamas dėmesys spalvų ir figūrų transformacijoms iš vizualinio lygmens į verbalinį, poezijos semantinio lygmens figūrų analogijoms vaizduojamojo meno kontekste. [Iš leidinio]

ENIn the third collection of poems – “Balandžio vigilija” [Pigeon’s vigile] (1957) – by Alfonsas Nyka-Niliūnas, one can see increasingly clear the poet’s attempt to bring to relevance the context of cultural images. Quotes from art works and constantly repeated names of painters help to emphasize fantastical nature of the poetic landscape, they enable the subject to act within the territory of irrational visions equated with an ordinary home. Existential questions drawn from personal experience, internal world and constantly resurrected memories are transplanted into the world of Jan Vermeer’s, Hubert Robert’s, or Pablo Picasso’s images. The poet brings to the fore the names of those painters, who played a role in shaping his personality and whose paintings gave an important creative impulse. Natural, sensual origin is related to cognitive efforts. Next to it, contrasting it, the author distinguishes relation with cultural, aesthetic values. The article reviews in more detail the poet’s texts “Madona su žuvim” [Madonna with fish], “Cinquecento”, “Rugsėjo vynas” [September wine], “Picasso: Mergaitė su plazdančiu balandžiu ir aklas Minotauras” [Picasso: A girl with a flapping pigeon and a blind Minotaur]. These texts interpret most characteristic themes of a specific painter or stylistic school from a chosen period, or quotes from certain art context that change the meaning of a poem. In discussing art problems in Nyka-Niliūnas’ poems, the author devotes particular attention to transformations of colours or figures from visual level into verbal, analogies of semantic level figures, found in poetry, in the context of visual art.