M. K. Čiurlionis ir XX amžiaus pradžios "muzikinės tapybos” idėja

LTObjektas - M.K. Čiurlionio ir jo amžininkų paveikslai, sukurti mąstant apie muzikinę fugos formą. Bendroje XX a. pradžios dailės panoramoje labai aktualūs buvo tapybos ir muzikos jungimo klausimai, todėl šiame straipsnyje nagrinėjama muzikos ir tapybos jungimo bei sintezavimo dailės kūrinyje problematika. Vadovaujamasi istoriniu lyginamuoju, formalistiniu ir struktūralistiniu metodais, kadangi M.K. Čiurlionio kūryba apskritai balansuoja ties dviejų epochų - simbolizmo ir modernizmo - riba; lyginimas su amžininkų “muzikine” tapyba ir struktūrinė jų tapybos analizė leido išryškinti modernistiško bei konstruktyvaus M.K. Čiurlionio mąstymo užuomazgas, glūdinčias jo tapybinėse sonatose ir fugose. Sis tyrimas leidžia padaryti išvadą, kad M.K.Čiurlionį galima laikyti vienu iš abstrakčios tapybos pirmeivių, kadangi jo pozicija čia faktiškai sutampa su Vakarų Europos dailininkų modernistų nuostata ne perteikti regimąjį pasaulį, bet jį kurti. Tačiau kadangi lietuvių dailininko paveikslai yra dvilypės meninės sandaros - kompozicija abstrahuota, o “žodynas”, t.y. detalės - gana konkretūs, nė vieno kūrinio negalima laikyti visiškai abstrakčiu. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Abstrakti dailė; Abstrakčioji tapyba; Mikalojus Konstantinas Čiurlionis; Modernistinė dailė; Muzika; Muzikinė tapyba; Rusų simbolistai; Simbolizmas; Sinestezija; Sintezė; Spalvų muzika; Tapyba; Abstract art; Abstract painting; M. K. Čiurlionis; Modernist art; Music; Music of colours; Music-painting; Painting; Symbolism; Synaesthesia; Synthesis.

ENLithuanian artist made the main input into the origin of modernism by uniting means of music and painting in a peace of art. M.K. Čiurlionis was distinct among contemporaries for his unique ability to use visual analogues of musical composition in painting. Possibility of applying principles of music in painting was implemented in his painted sonatas, which were created in 1907-1909. M.K. Čiurlionis did not attempt to paint music; being a composer he used plastic equivalents of musical means of expression, namely, which made Čiurlionis way of painting unique in the history of art in Europe. Russian artists approached understanding of autonomic expression features of a color, line and rhythm. They aimed towards expressiveness, developed their sensational intercourse with a work of art and as if followed V. Kandinsky’s idea of‘’inner necessity’. M.K. Čiurlionis still used visual way of narration. The rational and essential idea of arts composition hid behind it. Russian artists did not understand the peculiarity, which is why creations of M.K. Čiurlionis used to arouse discussions in Saint Petersburg. Czech F. Kupka and Swiss painter P. Klee took in the idea of‘musical painting’ likewise M.K. Čiurlionis. They all thought of parallels between music and painting. Though, only M.K. Čiurlionis painted works where structural and compositional relations with music were distinct enough. M.K. Čiurlionis remained faithful to metaphorical artistic performance in painted sonatas. He was not keen on creating purely formal performance of signs the way F. Kupka or V. Kandinski did. Virtually, positions of M.K. Čiurlionis and Western Europe modernists concerning painting coincided, which was not rendering the visible, but creating it. [From the publication]