On the language of early Lithuanian Tatars or, have Lithuanian Tatars ever written in Ukrainian?

LTMusulmonų totorių, kurie keturiolikto amžiaus pradžioje Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje kartu su karaimais įkūrė bendruomenes, rašytinis palikimas buvo įvairių studijų, analizuojančių lietuvių, lenkų ir baltarusių santykius, centre. Išskyrus keletą įrašų lotyniškais rašmenimis ir vieno pilno teksto transkripcijos kirilica su rusiškais komentarais Lietuvos totoriai, tiek kurdami, tiek versdami pasaulietinius ir religinius tekstus, daugiausia naudojo arabiškus rašmenis. Šie arabiški tekstai ir susilaukė didžiausio tyrinėtojų dėmesio. Taip pat labai svarbu iššifruoti slavišką tarmę, kuria kalbėjo Lietuvos totoriai ir kuri buvo sulydyta su neslaviškais arabų, turkų ir persų rašmenimis. Dauguma turkiškais-arabiškais rašmenimis parašytų tekstų yra atpažįstami kaip baltarusiški, lenkiški ar abiejų kalbų mišinys - tai ypač svarbu baltarusių ir lenkų istorinei kalbotyrai. Straipsnio autorius stengiasi detaliau išanalizuoti ukrainiečių ir baltarusių kalbų santykius šios musulmoniškos tautinės mažumos rašytiniame palikime. Daroma prielaida, kad ukrainiečių kalba veikė Lietuvos totorių raštų kalbą. Straipsnyje, analizuojant vieną seniausių totorių rankraščių, kuris dabartiniu metu yra saugomas Sankt-Peterburgo Universiteto bibliotekoje su įrašu LU - 893, autorius naudoja tiek lingvistinius, tiek ir ekstralingvistinius argumentus. Lingvistiniu požiūriu LU-893 analizei svarbūs kiti slaviški musulmonų tekstai. Autorius išreiškia viltį, kad ši studija padės rekonstruoti socio-lingvistinę LDK situaciją, kuri naujai nušvies gerai žinomą slaviškų tektų transkripciją neslaviškais - graikų, arabų, hebrajų, armėnų rašmenimis.Reikšminiai žodžiai: Lietuvos totoriai; Arabų rašmenys; Slaviška koinė; Rašytiniai šaltiniai; Lithuanian Tatars; Arabic scripts; Slavic vernacular koine; written records.

ENWritten heritage of Muslim Tartars, who, next to Karaites, had their communities in the Grand Duchy of Lithuania in the end of the 14th century, was in the centre of various studies analysing the relationship of Lithuanians, Byelorussians, and the Poles. Lithuanian Tartars created and translated religious and worldly texts using Arabic symbols mostly, except a few records made in Latin and the transcription of one complete text in Cyrillic with Russian comments. The Arabic texts were those that gained the greatest attention of the researchers. In addition, it is important to decode Slavic dialect used by Lithuanian Tartars in fusion with writing performed in non-Slavic Arabic, Turkish, and Persian symbols. The most of texts written in Turkish-Arabic symbols are recognised as Byelorussian or Polish texts, or a mixture of both; they are extremely important for historical linguistic research of Byelorussian and Polish languages. The author of the article aims to analyse the relationship of Ukrainian and Byelorussian languages in written heritage of such a Muslim minority more detailed. He presumes that Ukrainian language was affected by writing of Lithuanian Tartars. Analysing one of the oldest Tartar manuscripts recently stored at Saint-Petersburg University Library, record No LU-893, the author uses both linguistic and extra-linguistic arguments. From a linguistic point of view, other Slavic Muslim texts are also important for the analysis of LU-893. The author hopes that this study will allow reconstructing socio-linguistic situation in GDL which will cover a well-known transcription of Slavic texts in a new light, using non-Slavic, i.e. Greek, Arabic, Hebrew, and Armenian, symbols.