Viduklės šv. Kryžiaus bažnyčia : architektūra ir sakralinės dailės vertybės

• Martinaitienė, Gražina Marija, sudarymas, redagavimas [com, edt]
• Stankevičienė, Regimanta, sudarymas, redagavimas [com, edt]

LTViduklės šv. Kryžiaus bažnyčia tarp kitų Žemaitijos šventovių neabejotinai užima ypatingą vietą. Imponuoja vien tai, kad šioje gyvenvietėje pirmasis sakralinės paskirties pastatas atsirado paties Lietuvos didžiojo kunigaikščio Vytauto iniciatyva, tad Viduklės tikintieji turi amžiną ir nenuginčijamą teisę ir dabartinius, jau kelintus iš eilės Dievo namus, laikyti ir vadinti vytautiniais. Nuo pat parapijos įkūrimo pradžios iki pat 1842 m. Viduklė priklausė diecezijos valdytojo jurisdikcijai: 1421 m. vyskupui dovanota nedidelė valda, kuri laikui bėgant buvo išplėsta ir paversta dvaru. Šios vietos bažnyčios istorija dar ir dėl to glaudžiai susijusi su Žemaičių vyskupais, kad vienas iš jų, Jonas Jeronimas Krišpinas - Kiršenšteinas, kadaise pastatė Viduklės parapijos Vadžgirio koplyčią (vėliau - filiją), o kitas, Juozapas Arnulfas Giedraitis, - pačią dabartinę miestelio bažnyčią. Ilgą laiką Viduklė buvo dekanato centras. Tad Viduklės bažnyčios istorija atspindi krikščionybės bei dvasingumo raidą ne tik šioje vietovėje, bet ir visoje Žemaitijoje. Maža to. Lietuvos istorija klostėsi taip, kad bažnyčia didžiausioje daugumoje šalies miestų, miestelių ir kaimų buvo pats svarbiausias žmonių traukos centras, guodęs, gynęs, stiprinęs juos sunkiausiais gyvenimo momentais, mokęs dorovės ir stoicizmo. Pridursime, kad būtent bažnyčia buvo (daugeliu atvejų - tebėra) ir didžiausia žmonių estetinio jausmo ugdytoja, nes joje kaupėsi (tebesikaupia) nedalomą vienovę su architektūra sudarantys kūriniai, turintys ne vien apeiginę, bet ir meninę vertę bei reikšmę. Tiktai tokie būdami, jie, kaip teigiama Vatikano 1971 metų rekomendacijoje - instrukcijoje, gali priartinti žmogų prie Dievo. [Iš Pratarmės]Reikšminiai žodžiai: Viduklė; Bažnyčia; Istorija; Architektūra; Sakralinė dailė; Viduklė; Church; History; Architecture; Sacral Art.

ENThe Church of the Holy Cross in Viduklė is a typical Catolic and cultural monument of the 19l century Samogitia. Its fate is inseparable from the history of the nation and the church. The building of the church embodies the principles of the folk wooden architecture and is known for the treasures of art. Exploring Viduklė church great attention was paid to outstanding professional works of art as well as to more modest pieces executed by local craftsmen. All together they form the whole of the church as an original cultural monument and commemorate the priests, townspeople and artists, who fostered the church in Viduklė. The researchers concentrated on the church as a historically typical micromodel of all Lithuanian provincial churches, therefore, they were attentive not only to the art heritage but also to the evidences of the devoutness history. The priest Pranas Tbminas, a long-time dean of Viduklė church, was the first to start this work. In 1972 he finished a manuscript of the monograph “The history of the Viduklė Church”, but, unfortunately, it has not been published. The authors of this monograph rely on the mentioned manuscript as well as on the archive documents of Viduklė and other churches in Samogitia. They enabled them to verify and adjust dates and facts and to attribute some works of art.One of the first churches in Samogitia-the Church of the Holly Cross in Viduklė- was elevated in 1416 at the initiative of Grand Duke Vytautas. Later it fell into neglect with the spread of Calvinism, but circa 1579 it enlivened again, becoming the centre of deanery in 1587. In 1699 a new church building was erected on the present site on a hill in the centre of Viduklė. In 1795 a belfry was built in the churchyard. These first two churches in Viduklė are recorded in occasional archive data and a few survived works of art. The mentioned data enabled the researchers to attempt a partial reconstruction of the present church’s prehistory. The present, third, wooden church was completed in 1806, but still it was not planked and the interior lacked some finishing touches, thus during the 19 century its exterior and interior finishing works proceeded in several stages untill its consecration in 1884. In later years, however, its interior decor still was gradually changing with the acquisition of new paintings and furniture. However, historical sources witness that in following two decades the Viduklė church, regardless of several renovations, practically preserved its original structure, and the interiors changed only slightly adapting to new stylistic trends. During the previous two centuries, the hall type wooden church building with triple nave and spatious triangular presbytery underwent only minor alterations. The presently survived stone churchyard wall with a gate was started in 1842 and a wooden belfry dates from 1900. All these buildings form a complex of sacred structures typical to a small Samogitian towns. [...]. [From the publication]

• Epochos permainų atspindžiai Krekenavos Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčios XX a. pr. dekore / Regimanta Stankevičienė. Meno istorijos studijos 2022, t. 12, p. 55-106.
• Lietuvos sakralinė dailė, XI-XX a. pradžia. T. 4,Kn. 1, Auksakalystė, XIII-XX a.Kolekcijos / sudarytoja Jolita Liškevičienė. Vilnius : Lietuvos dailės muziejus, 2006. 317 p.
• Lietuvos sakralinė dailė, XI-XX a. pradžia. T. 5, Dokumentai. Knygos. Parodos kronika, XI-XX a. / sudarytojai Vydas Dolinskas, Jolita Liškevičienė. 2009. 237 p.
• Medinių polichromuotų skulptūrų pažaidos ir restauravimas / Laima Kruopaitė. Muziejinių eksponatų priežiūra. 2, Meno kūrinių restauravimo etiniai ir estetiniai principai / sudarė Jūratė Senvaitienė, Janina Lukšėnienė, Laima Janina Vedrickienė. Vilnius: Lietuvos muziejų asociacija, 2009. P. 168-184.
• Research into the sacral art of Lithuania: general trends and specific aspects / Aleksandra Aleksandravičiūtė. Acta historiae artium Balticae. 2005, 1, p. 26-38.