Lietuvos Didžiosios Kunigaikštijos lotyniškoji knyga XV-XVII a.

LTTrijų dalių monografijoje siekiama knygotyros aspektu išanalizuoti lotyniškosios LDK knygos raidą XV–XVII a.: atsižvelgiant į objektyvias to meto knygininkystės plėtros sąlygas, atskleisti svarbiausius lotyniškų knygų poreikio formavimosi, LDK knygų leidybos, poligrafijos, repertuaro struktūros, lotyniškų knygų paplitimo LDK visuomenėje ypatumus. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės knygos lotynų kalba – 1) visi LDK teritorijoje išspausdinti lotyniški leidiniai ir 2) LDK autorių parašyti, bet dėl įvairių priežasčių svetur išspausdinti kūriniai. Taigi tyrimų laukas apibrėžtas laikantis dviejų požymių – valstybės teritorijos bei autoriaus pilietybės. Lotynų kalbos vartojimas XV a. pabaigoje įsitvirtino pagrindinėse valstybės politinio, religinio ir kultūrinio gyvenimo srityse. Ir jis, ir gausėjantys bei stiprėjantys valstybės ryšiai su Vakarų Europa XV–XVII a. lėmė didžiulę lotyniškosios spaudos gausą bei įvairovę. Studijoje aptariama knygų leidimo dinamika, pateikiama teminė ir tipologinė lotyniškų knygų charakteristika, atskleidžiama autorių ir parengėjų sudėtis. Lotynų kalba spausdintos LDK autorių knygos paplito toli už valstybės sienų – tai rodo geografinė poligrafijos įmonių, spausdinusių ir platinusių Lietuvos knygas, įvairovė. Lyginamoji statistinė įvairiomis kalbomis išleistų knygų analizė liudija, jog beveik pusę visos produkcijos, spausdintos Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje, sudarė leidiniai lotynų kalba. Tai leidžia tvirtinti, kad XV–XVII a. valstybės kultūriniame gyvenime nei polonizacijos, nei rutenizacijos tendencijos negali būti laikomos vyraujančiomis. [Iš leidinio]

ENThis three-part monograph seeks to analyse Latin books in the Grand Duchy of Lithuania (GDL) in the 15–17 century from a bibliological aspect: having regard to the conditions of the book trade at the time, to reveal the most important sources of demand for books in Latin, the publishing houses of the GDL, and the characteristics of polygraphy, repertoire structure and the distribution of Latin books in GDL society. The books studied were: 1) all published in the GDL, in Latin; and 2) written by GDL authors, but published elsewhere for various reasons. Therefore the corpus of the study was defined in accordance with two criteria: place of publication or nationality of author. The use of Latin was well established at the end of the 15 c. in all the fundamental fields of the countries’ political, religious and cultural life. This fact, plus the growing and strengthening links with countries of western Europe in the 15–17 c. meant that there was a vast number and wide variety of Latin books available. The study discusses the dynamics of book publishing at the time; thematic and typological characteristics of Latin books are given; a list of authors and editors is given. Books by GDL authors published in Latin spread beyond the country’s borders: this is seen by the geographical diversity of the polygraphy firms that printed and distributed these Lithuanian books. Comparative statistical analysis of books published in various languages in the GDL shows that almost half of these were in Latin. This is confirmation that in the 15–17 c. neither Polonization nor Ruthenisation had become dominant in the cultural life of the GDL.

• Komunikacija / Communication
• Istorija / History