Działalność Komitetu Budowy Pomnika Adama Mickiewicza w międzywojennym Wilnie

LTBandymai pastatyti paminklą Adomui Mickevičiui Vilniuje carizmo laikais baigėsi nesėkme dėl valdžios pasipriešinimo. Nesėkmingos dėl kitų priežasčių buvo ir pastangos tarpukario laikotarpiu pastatyti Vilniuje paminklą didžiajam poetui, Lenkijai atgavus nepriklausomybę. Viena iš priežasčių tai ne tik lėšų trūkumas, bet ir paminklo idealo ieškojimas. Įsivaizduota, kad jis turėtų būti gražiausias visame mieste, su kuriuo A. Mickevičius buvo labiausiai susijęs. Toks perdėtas idealo siekis trukdė susitarti: netiko vienas po kito paminklo projektai, nesutarta vieningai dėl vietos, kur statyti paminklą. Į paminklo statybos komitetą ir jo valdybą įėjo per daug asmenų, kurie buvo įžymybės: vaivados, miesto prezidentai, generolai, vyskupai, profesoriai. Dėl to per visą jo egzistavimo laiką tai buvo labiau garbės komitetas, nei veiklus vykdomasis organas. Komiteto pirmininkas generolas L. Želigovskis taip pat buvo garbės persona, ne visai tinkama iškeltam meninės srities uždaviniui realizuoti. Prie paminklo laimėjusio projekto diskreditacijos prisidėjo dalis Vilniaus spaudos su laikraščiu „Słowo“ priešakyje, su pasimėgavimu ir dažnai sėkmingai atakuojant tai įvairius paminklo projektus, tai jo pastatymo vietos išrinkimą. Paminklo konkursą laimėjusio Henriko Kuno (Henryk Kun) projektas iki II pasaulinio karo pradžios taip ir nebuvo iki galo realizuotas. Paminklas A. Mickevičiui Vilniuje buvo pastatytas tik 1984 m. (skulptorius Gedimino Jokūbonis). 1994 m. prie šio paminklo padėtos 6 granitinės plokštės, kurias dar prieš karą parengė H. Kunas kaip dalį numatyto paminklo poetui.Reikšminiai žodžiai: Adomas Mickevičius (Adam Mickiewicz); Adomas Mockevičius; Paminklai; Paminklas; Statybos komitetas; Tarpukaris; Vilnius; Adam Mickiewicz; Construction committee; Interwar; Monument; Monuments; Vilnius.