Vėlyvojo žalvario ir ankstyvojo geležies amžiaus laidosena ir visuomenė Šiaurės vakarų Lietuvoje

LTStraipsnyje analizuojama vėlyvojo žalvario ir ankstyvojo geležies amžiaus laidosena dabartinės Šiaurės vakarų Lietuvos dalyje, daugiausia dėmesio teikiant pilkapių ir individualių kapų įrengimui bei įkapėms. Per daugiau nei šimtmetį vykdomus kasinėjimus atrasta 19 laidojimo vietų, kuriose žinomi 182 kapai (169 degintiniai, 13 griautinių kapų). Laidojimo paminklų duomenys – kapų įrengimai, kapų vieta laidojimo paminkle ir įkapės, panaudoti interpretuojant juos palikusių bendruomenių kai kuriuos socialinės organizacijos klausimus. Vėlyvajame žalvario ir ankstyvajame geležies amžiuje mirusieji laidoti skirtingo tipo kapuose – pilkapiuose ir plokštiniuose kapuose, abiejuose atskiriems kapams įrengtos individualios akmenų struktūros. Keliama hipotezė, kad skirtingi kapų tipai ir jų įrengimai nėra vien laidosenos kaitos laikui bėgant rezultatas, o vienas iš požymių, rodantis, jog aptariamu laikotarpiu galėjo egzistuoti diferencijuota, hierarchinė visuomenė. [Iš leidinio]

ENThis article investigates the burial customs of the Late Bronze and Early Iron Ages in the territory of northwest Lithuania, focusing on barrow mounds and individual grave settings and grave goods. More than a century of excavations yielded 19 burial sites, in which 182 graves are known (169 cremations and 13 inhumations). The gathered data regarding burial customs consist of grave settings, burial locations within the mounds and grave goods, and these are used to interpret some features of how the communities were socially organized. During the Late Bronze and Early Iron Ages, the dead were buried in different types of graves: barrow mounds and flat graves; individual graves had different stone arrangements in both of mentioned types. This work presents a hypothesis that different types of graves and stone arrangements associated with burials were not just a result of time-related burial customs changes, but it could be an indicator of the social identity of the deceased. It is one of the possible indicators that hierarchic societies existed during the period in question. [From the publication]

• Essential changes in the composition of copper alloys reveal technological diversities in the transition from the Earliest Iron Age to the Early Roman period in Lithuania / Audronė Bliujienė, Gediminas Petrauskas, Jurga Bagdzevičienė, Evaldas Babenskas, Tomas Rimkus. Archaeologia Baltica. 2021, t. 28, p. 39-62.
• First AMS 14C dating of Bronze and Pre-Roman iron age cremated bones from barrows in western Lithuania: results and interpretation / Lijana Muradian. Estonian journal of archaeology 2022, vol. 26, iss. 2, p. 157-183.
• Ignas Jablonskis - Vakarų Lietuvos ankstyvųjų pilkapynų tyrinėtojas / Algimantas Merkevičius, Lijana Muradian. Kretingos rajono archeologiniai tyrimai ir perspektyvos: kraštotyrininko, archeologo Igno Jablonskio 110-osioms gimimo metinėms / sudarė Eglė Rimkienė. Kretinga: Kretingos muziejus, 2021. P. 35-50.
• Tarpdisciplininiai vėlyvojo bronzos amžiaus Kukuliškių gyvenvietės (Klaipėdos r.) tyrimai: metodika ir pirminiai rezultatai / Miglė Urbonaitė-Ubė. Archaeologia Lituana. 2022, t. 23, p. 269-289.
• The Large-scale rescue excavation of a multi-period site at Kvietiniai sheds light on the so far little explored Bronze Age in Western Lithuania / Rokas Vengailis, Gytis Piličiauskas, Mindaugas Pilkauskas, Justina Kozakaitė, Vytautas Juškaitis. Archaeologia Baltica. 2020, t. 27, p. 17-50.