Religingumo tipai ir jų sąsajos su išsilavinimu ir savęs vertinimu

LTStraipsnis nagrinėja religingumo problemas. Yra tyrinėjami skirtingi moksliniai darbai. Šiek tiek plačiau pristatomas Wulfo modelis, kuris išskyrė dvi religingumo dimensijas: transcendencijos tikrovės priėmimas ir transcendencijos tikrovės atmetimas. Šiame straipsnyje jis yra susijęs su Hutsebauto Pokritinio tikėjimo skale, kuri buvo papildyta 4 religingumo tipais: ortodoksiškumu, antriniu naivete, išorine kritika ir reliatyvizmu. Pristatomas eksperimentinis tyrimas, kuriame dalyvavo 116 respondentų. Remiantis preliminariais duomenimis, ortodoksiškumas ir reliatyvizmas yra labiau būdingi respondentams. Buvo nustatyta, kad religingumas turėjo stipresnes sąsajas su bendruoju išsilavinimu, bet nebuvo susijęs su savigarba.Reikšminiai žodžiai: Religingumo tipai; Savęs vertinimas; Išsilavinimas.

ENThe article discusses the problems of religiosity. Two different scientific works are examined. Wolf model receives slightly more extensive treatment: it distinguishes two dimensions of religiosity: acceptance of the reality of transcendence and refutation of the reality of transcendence. In this article, the model is related to Hutsebaut’s Post-Critical Belief Scale, which was updated with 4 types of religiosity: orthodoxy, secondary naiveté, external criticism and relativism. The article introduces experimental research, which involved 116 respondents. Based on preliminary data, orthodoxy and relativism are more widespread among the respondents. It was established that there were stronger connections between religiosity and general education, but religiosity was not related to self-respect.