Aurelijaus Augustino septynių laisvųjų menų recepcija ugdyme
LTUgdymas, kaip žmogaus prigimtinių galių toulinimas, asmenybės kaitos procese stiprina jos savivoką bei saviraišką ir yra glaudžiai susijęs su filosofijos, etikos, religijos, meno ir mokslo įprasminimu ugdytinio sąmonėje, jo veikloje ir elgesyje. Ugdomoji veila, determinuota socialinio konteksto, istoriškai ir ideologiškai atspindi skirtingų ugdymo modelių pasirinkimą ir jų realizavimą. Straipsnyje nagrinėjama Aurelijaus Augustino pateikta septynių laisvųjų menų kilmė ir jų studijavimo tvarka bei ryšys su dieviškuoju įstatymu. Krikščionišku aspektu, atskleidžiant septynių laisvųjų menų turinį, specifiką ir funkcijas asmenybės tobulinimo procese, aptariama ankstyvųjų viduramžių ugdymo sampratos transformacija. [Iš leidinio]
ENEducation as an improvement of natural abilities of an individual strengthens an individual’s self-image and self-expression in the process of a change and is closely related to giving a meaning to philosophy, ethics, religion, art and science in the consciousness of a student, his/her activity and behaviour. The educational activity determined by a social context, historically and ideologically reflects the choice and realisation of different models of education. The article investigates the origin of seven free arts presented by Aurelijus Augustinas the sequence of studying them, as well as their relation to the divine law. Form the Christian aspect, when revealing the contents, the specificity and function of seven free arts in the process of the improvement of a personality; transformation of the conception of education in the early Middle Ages is discussed.
