Dainavos krašto partizanai : (dokumentai ir prisiminimai)

LTKažkada dar Algirdas Julius Greimas stebėjosi - Lietuva turėjo tiek generolų, o nė vienas neliko vadovauti partizaninei kovai. Paprasti kaimo vyrai - ūkininkai, mokytojai ir jų mokiniai - štai kas apgynė Lietuvos garbę. Ir ne tik. Kokia būtų Lietuva, jei nebūtų pokario pasipriešinimo? Pirmiausia, būtų buvę labai sunku pasauliui įrodyti, kad mes ne „savanoriškai prisijungėme“, bet buvome okupuoti. Antra, nebūtų likusios pasipriešinimo dvasios visu sovietmečiu. Juk ir disidentai, ir „Lietuvos katalikų bažnyčios kronikos“ leidėjai save siejo, rėmėsi partizanų kova. Tai buvo mažuma. O dauguma prisiminė pokarį, ir partizanų kova jiems neleido pamiršti, kad Lietuva yra okupuota. Be partizanų tikriausiai nebūtų Sąjūdžio. Arba jis būt Arba jis būtų labai silpnas, - juk per tiek laiko būtume visiškai pasidavę sovietizacijai.Arba jis būtų labai silpnas, - juk per tiek laiko būtume visiškai pasidavę sovietizacijai. Broniaus Kašelionio knyga apie Dainavos krašto partizanus yra unikalus dokumentų rinkinys, padedantis geriau suprasti to meto kovą. Puiku, kad ši knyga leidžiama iš naujo, kai visuomenėje vėl kyla susidomėjimas partizanų kovomis. Skaitant šiuos dokumentus atsiskleidžia daugybė žmonių tragedijų, dramų, situacijų, kai pasirinkimo kaina buvo žmogaus gyvybė. Šiuose dokumentuose rasi ir kilnaus pasiaukojimo, ir bjaurių išdavysčių, neišpasakytos drąsos, ir milžiniško skausmo. Tikrai šią knygą turėtų pavartyti ir paskaityti kiekvienas, kuriam nors šiek tiek įdomi XX amžiaus Lietuvos istorija. Nesupratę pokario partizanų kovų mes nesuprasime savęs. [Virginijus Savukynas, p. 10]Ši krašto studija - autoriaus knygos „Dainavos senovė“ (dar neišėjusios) tęsinys. Manydamas, kad okupacija tęsis ilgai, autorius bandė gaivinti istorinę atmintį. Lietuvai atgavus nepriklausomybę atsivėrė ir mūsų persekiotojų archyvai. Nežinota, kad tai, kas tuose popieriuose parašyta, taip jaudins ir stulbins tyrinėtoją. Net apnikdavo mintys ir dvejonės: gal geriau viso to nežinoti? Mūsų kartos paveldėta egzistencinė baimė pamažu išnyks ir naujoji karta ims skirti intelektą nuo jausmų, psichologiją nuo istorijos, išgrynins ir nuskaidrins žmonių likimus savo anų smurto ir paniekos metų tyrinėjimuose. Autorius, norėdamas išlaikyti komunistų mąstymo autentiškumą, jų tekstų, parašytų lietuvių kalba, netaisė. Kitą knygos dalį, išskyrus žmonių atsiminimus, sudaro dokumentų vertimai iš rusų kalbos. Vienur jie cituojami ištisai, kitur atpasakojami. Jeigu, tarkim, šioje knygoje dominuotų partizanų dokumentai ir atsiminimai, tai jie pakeistų ne tiktai teksto kalbą, stilių, bet ir knygos dvasią. Deja, naudotasi tuo, kas išliko. [Iš Pratarmės]Reikšminiai žodžiai: Atsiminimai; Dokumentai; Partizanai; Rezistencija; Dainavos kraštas.