LTVaikystės socialinės ir kultūrinės prasmės tyrimai aktualumo nepraranda ir nepraras dėl to, kad vaikų aplinka nuolat kinta. Be to, jų tęstinumas reikalingas, kad vaikai neliktų antrine, šešėline grupe, lyginant su kitomis visuomenės grupėmis. Objektas - vaikystės ir vaikų ugdymo problemų interpretacijų raiška istoriniuose, socialiniuose ir kultūriniuose visuomenės gyvenimo ir ugdymo kontekstuose. Problemos šiame darbe suprantamos kaip ugdymo praktikoje kylantys bei teoriniais ir praktiniais tyrimais grįstų sprendimų reikalaujantys uždaviniai. Tikslas - atskleisti šiuolaikinių vaikystės ir vaikų ugdymo tyrimų metodologijai reikšmingus istorinių ir kultūrinių sampratų metakontekstus, aktualizuojant įvairaus pobūdžio teorinių ir empirinių tyrimų socialinius ir kultūrinius veiksnius. Kad vaiko socialinio, kultūrinio, emocinio, intelektinio potencialo vystymosi galimybės sėkmingai plėtotųsi ir laiduotų kokybišką vaikų ugdymą(si), svarbu pažinti vaikus šiuolaikinės vaikystės socialiniame ir kultūriniame kontekste bei atskleisti naująją pedagogų rengimo koncepciją. Tai suponuoja šios mokslo studijos probleminį lauką ir apibrėžia tokius uždavinius: 1. Atskleisti istorinę ir kultūrinę vaikystės sampratų konstravimo(si) genezę, paaiškinant vaikystės mentalinio ir kultūrinio supratimo virsmus. 2. Apibūdinti ikimokyklinio amžiaus tarpsnio vaikų ugdymo(si) kokybės kaitą, akcentuojant naujosios kartos vaikų ugdymo(si) ir jo kokybės sampratos raiškos galimybes. 3. Išryškinti vaikų vizualinės ir verbalinės (rašytinės) kūrybos savitumą šiuolaikiniame socialiniame ir kultūriniame kontekste. 4. Pagrįsti būsimų pedagogų probleminio mokymosi, kaip edukacinės strategijos, galimybes analizuoti autentiškas vaikų ugdymo(si) problemas.Uždaviniams įgyvendinti naudoti mokslinės literatūros analizės, metaanalizės, turinio analizės, empirinio tyrimo metodai. Esminės mokslo studijos metodologinės prieigos - konstruktyvizmo teorija, orientuojanti į vaiko pasaulio ir pedagoginės tikrovės pažinimą tiek racionalia-empirine, tiek emocine-refleksine mąstymo sritimis, bei fenomenologinė hermeneutika, besiremianti kasdienio pasaulio daugiareikšmiškumu, nes, konstruojant vaikystės suvokimą per subjektyviąją žmogaus mąstymo ir refleksijos paradigmą, vaikystė turi daug reikšmių. [Iš Įvado]
ENOn the one hand, the research on sociocultural sense of childhood is and will be relevant because children’s environment is constantly changing. On the other hand, it is necessary so that children do not remain a secondary shadow group in respect of other groups of society. In order to reveal the meta-contexts of historical-cultural perceptions important for the methodology of contemporary research on childhood and children’s education, actualizing sociocultural factors of theoretical and empirical research of different character, the expression of the interpretations of the problems of childhood and children’s education in historical, sociocultural contexts of the life of society and education has been defined as the object of the scientific study. The problems in the present work are understood as tasks that emerge in the practice of education and that require solutions based on theoretical and practical research. To make the development possibilities of child’s social, cultural, emotional and intellectual potential successfully evolve and guarantee high-quality education of children it is important to know children in the sociocultural context of contemporary childhood and reveal the new concept of teacher training.It has presupposed the problem field of the present scientific study and defined the following objectives: to reveal historical-cultural genesis of the construction of the perceptions of childhood explaining the transformations of mental cultural understanding of childhood; to describe the change in the quality of education of preschool-age children emphasizing the possibilities of the expression of the perception of teaching/leaming of children of the new generation and its quality; to highlight the specificity of children’s visual and verbal (written) creative work in the contemporary sociocultural context; to substantiate the possibilities of problembased learning of future teachers as an educational strategy to analyse authentic problems of children’s/schoolchildren’s education. To realize the objectives the methods of the analysis of scientific literature, meta-analysis, analysis of documents, content analysis have been applied. The essential methodological approaches of the scientific study are the theory of constructivism focusing on the cognition of the child’s world and pedagogical reality both by rational-empirical and emotional-reflective fields of thinking and phenomenological hermeneutics that is based on the immediacy and multifacetedness of the everyday world because while appealing the perception of childhood into the subjective paradigm of human thinking and reflection childhood has many meanings. [From the publication]