LTMonografijoje analizuojamas Latvijos, Lietuvos ir Estijos karo pabėgėlių atvykimas ir įsikūrimas Didžiojoje Britanijoje 1946–1951 m. laikotarpiu bei aptariamų bendruomenių gyvenimas ir veikla šioje šalyje iki šiandien. 1946–1951 m. rytinį Britanijos krantą pasiekė maždaug 25 tūkstančiai vyrų, moterų ir vaikų: 13000 latvių, 6000 lietuvių ir 5000 estų. Antrojo pasaulinio karo nuniokota šalis skendėjo skolose, greta to, turėjo pasirūpinti milijonais karo pabėgėlių. Atvykėliai turėjo prisidėti prie pokarinės Britanijos ekonomikos atstatymo ir užpildyti darbo jėgos trūkumą. Vyrai daugiausiai dirbo sunkius fizinius darbus kasyklose, plytų fabrikuose ir žemės ūkio sektoriuje, o moterys – tekstilės pramonėje, ligoninėse. Monografijoje smulkiai aprašomas Baltijos kraštų pabėgėlių indėlis į valstybės ekonomikos atstatymą. Pokario Didžiosios Britanijos vyriausybė skyrė daug dėmesio Baltijos šalių darbuotojų, atvykusių čia pagal „Europos darbo savanorių“ schemas, integracijai ir įsitvirtinimui Britanijoje. Tekstas iliustruojamas gausiais prisiminimais, pabėgėliai tikėjo greitai grįšią namo, tačiau sudėtingos geopolitinės aplinkybės neleido to padaryti. Nuosekliai pasakojama Britanijoje įsikūrusių Baltijos šalių gyventojų istorija, jų refleksija 1991 m. Baltijos kraštų nepriklausomybės atkūrimo atžvilgiu. Taip pat atkreipiamas dėmesys ir į tai, kaip XXI a. pradžios ekonominė migracija iš nepriklausomų Baltijos kraštų palietė XX a. viduryje čia įsikūrusių Didžiosios Britanijos latvių, lietuvių ir estų bendruomenių gyvenimą.Reikšminiai žodžiai: 20 amžius; Didžioji Britanija (Great Britain); Karas; Emigrantai (Diaspora); Laiškai; The Lithuanian XX c. history; The Great Britain; War; Refugees; Letters.