Ugdymo paradigmos virsmas: nuo mokymo prie mokymosi

LTĮvadas. Postmoderniam pasauliui labai svarbūs yra išmintingi, gebantys greitai keistis, prisitaikyti prie naujų sąlygų ir nuolat mokytis žmonės. Todėl vis reikšmingesnę vietą švietimo / ugdymo sistemoje užima kritinio mąstymo gebėjimų formavimas, kurį gal tikslingiau būtų galima vadinti įvairiapusio mąstymo ugdymu. Vis dažniau kalbama ne apie pedagogo darbą, bet apie jo veiklą. Ir pedagogas, ir ugdytinis turi mokėti ir galėti veikti įvairiose situacijose, nuolat plėtoti ir atnaujinti turimą arba įgyti naują kompetenciją. Įvairių šalių irmokslininkai, ir praktikai pastebi, kad ypač pedagoginėje veikloje atsiranda naujos veiklos sritys ir savo pobūdį kuria senosios funkcijos. Mokytojui nebepakanka vykdyti tik žinių perteikėjo ir mokinių vertintojo funkciją. Mokytojo darbas, kuris Lietuvoje iki XX a. 7-8 dešimtmečio buvo suprantamas kaip siaura mokytojavimo sritis, tampa plačia, įvairiapuse veikla, todėl tarsi iš esmės sukuria naują pedagogo veiklos erdvę, kurioje itin svarbus jo paties nuolatinis mokymasis. Straipsnio tikslas - atskleisti XXI a. pradžioje Lietuvos edukologų darbuose ryškėjančią naują ugdymo paradigmos traktuotę. Analizuojant šią problemą, bus sprendžiami šie uždaviniai: • išryškinti teorinius mokymosi paradigmos požymius; • išanagrinėti, kaip XXI a. pradžioje mokslininkų darbuose analizuojama mokymo(si) paradigma. Taigi galime kelti hipotezę: XXI a. pradžioje Lietuvos edukologai savo darbuose analizuoja naują požiūrį į mokymo(si) paradigmos virsmą. Esminiai žodžiai: mokymo(si) paradigma, pedagoginis procesas, pedagogas, kompetencija.

ENThe article analyses new attitude towards the transformation of teaching / learning paradigm reflected in the proceedings of scientists and professionals in the field of educology at the end of XX century and the beginning of XXI century. The beginning of XXI century faced the transformation of a traditional education paradigm concept declaring that pedagogical process is lead by a teacher, acquires knowledge, abilities and skills by developing the abilities of students’ attitude and intellect, and that it forms the values of students’ attitude. Now it is being replaced by a new learning paradigm which declares the success of life long learning. Performed metanalysis of the works of various authors allows concluding that the scientists and professionals are aware of the new conditions of and necessity for the transformation of education paradigm which is respectfully influenced by the necessity for life long learning: • The scientists make records of new manifestations of the paradigm in a pedagogue’s everyday activity; • The suggestions are being made for the development of a pedagogue’s perspective activity; • Reveal the manifestations of negative phenomenon (poor mastering of technologies, poor relations with a school community in civil education and value formation); • The carried research highlights too detailed topics that do not allow pointing out more global education problems, revealing vivid interaction between theory and practice.