Lithuania's children's policy in the period of transition

LTStraipsnyje analizuojamas laisvos Lietuvos Respublikos gerovės valstybės modelis vaikų politikos aspektu. Pagrindiniai 1989 metų Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos principai – vaiko apsauga, vaiko aprūpinimas ir vaiko dalyvavimas – tarnauja kaip indikatoriai orientacijos į vaiką lygmeniui nusakyti. Straipsnyje analizuojamos teisinės ir institucinės problemos, susijusios su Konvencijos įgyvendinimu Lietuvoje pirmojo Nepriklausomybės dešimtmečio metu 1990-2001 metais. Taip pat Lietuvos politika lyginama su trimis Esping-Andersen‘o išskirtais gerovės valstybės modeliais. Autorių rezultatai rodo, kad Lietuvos politika yra menkai orientuota į vaiką ir kad gerovės modelis neatitinka nė vieno iš Esping-Andersen‘o tipologijos. Lietuvoje šioje srityje vis dar stebimi iš buvusios Sovietų santvarkos išlikę bruožai. Naujoji radikali orientacija į rinkos ekonomiką nėra modifikuojama socialinės paramos institucijų ir yra derinama su konservatyviomis ideologijomis moterų ir šeimos atžvilgiu.Reikšminiai žodžiai: Vaikų teisės; Vaikų politika; Gerovės modeliai; Children's rights; Children's policy; Welfare regimes.

ENThe article deals with the model of the welfare state of the independent Republic of Lithuania in terms of the child policy. The key principles of the UN Convention on the Rights of the Child of 1989 – child protection, welfare and participation – serve as the indicators defining the level of orientation towards a child. The article handles legal and institutional problems related to implementation of the Convention in Lithuania in the period of first decade of Independence from 1990 to 2001. The Lithuanian policy is also compared to three models of a welfare state discerned by Esping-Andersen. The results of the authors show that he Lithuanian policy is poorly oriented towards a child and that the welfare model does not match any of the typology suggested by Esping-Andersen. In the field Lithuania still witnesses lasting of the features of the former soviet system. The new radical orientation towards the market economy is not modified by the institutions of social assistance and is combined with conservative ideologies in respect of women and families.