LTLenkijos ir Lietuvos santykių istorijos tyrimas turi gilias abiejų šalių mokslines tradicijas. Lenkų ir lietuvių kontaktų istorija taip pat buvo suinteresuotas senasis rusų, o taip pat sovietinis mokslas. Nemažą įnašą šioje srityje taip pat turėjo ir turi vokiečių mokslininkai. Šiuos klausimus liečia ir Baltarusijos bei Ukrainos tyrinėtojai. Straipsnyje analizuojami kai kurie diskusiniai Lenkijos ir Lietuvos santykių 1385–1793 m. istorijos klausimai. Vienas iš jų – Krėvos unijos akto autentiškumas. Lietuvių istorikas išeivijoje Jonas Dainauskas dar 1976 m. paskelbė straipsnį, kuriame įrodinėjo, kad tas aktas tai falsifikatas. Publikacija sukėlė nemažų diskusijų, kurios straipsnyje yra aptariamos. Nagrinėjami ir kiti unijų istorijos momentai, unijos nutrūkimai 1440–1447 m. ir 1492–1506 m. Per skirtingų vertinimų tarp istorikų prizmę nemažai vietos skiriama Liublino unijos nagrinėjimui, taip pat 1655 m. Kėdainių sutarčiai ir jos pasekmėms, 1791 m. Gegužės 3-iosios konstitucijai. XVI ir XVII a. lietuvių požiūriu unija su Lenkija buvo karinė būtinybė kovose su Maskva. O separatizmo nuo Lenkijos apraiškos būdingos ne visai Lietuvai, o tik daliai jos bajorijos. Ne visai pagrįsta yra vartoti terminus "išdavystė" ir "separatizmas" kalbant apie kai kuriuos lietuvių veiksmus po Liublino unijos. XVIII a. integraciniai procesai Žečpospolitos viduje pagilėjo tiek, kad lietuvių separatizmo nesimato. Galima kalbėti tik apie jų partikuliarizmą.Reikšminiai žodžiai: 1569; 1569 m. Liublino unija; 1700-1701; Abiejų Tautų Respublika (ATR; Rzeczpospolita Obojga Narodów; Žečpospolita; Sandrauga; Polish-Lithuanian Commonwealth); Gegužės 3 d. Konstitucija; Krėvos sutartis, 1385 (Krėvos aktas; Krėvos unija; Union of Krewo; Act of Krėva); Kėdainių sutartis; Liublino unija, 1569 (Union of Lublin); Vilniaus nutarimas; 1569; 1700-1701; Act of Krewo; Agreement of Kiejdany; Constitution of May 3; Resolution of Vilnius; Union of Lublin; Union of Lublin (1569).