Jaunesniojo mokyklinio amžiaus vaikų kalbėjimo edukaciniai bruožai

LTLietuvai įstojus į ES pasikeitė tarptautinė lietuvių kalbos padėtis, nes ėmė keistis tą kalbą vartojančių žmonių santykiai: ypač auga lietuvių emigracija į kitas šalis ir stiprėja nelietuviškai kalbančių žmonių imigracija. Iškeliama jaunesniojo mokyklinio amžiaus vaikų kalbinės komunikacijos svarba. Straipsnio tikslas – aprašyti šių vaikų kalbėjimo ugdymo ir ugdymosi bruožus, taikant teorinį tyrimo metodą. Vadovautasi sociologine tinklaveikos teorija, iškeliančia asmens ryšį su kitais svarbą. Teorinių šaltinių analizė parodė, kad tokie ryšiai tenkina vaiko savirealizacijos poreikį bei padeda jam kurti savojo Aš supratimą tada, kai jam suteikiama laiko ir erdvės dalytis savo kasdieniais poreikiais.Reikšminiai žodžiai: Vaikų kalbėjimas; Pokalbis; Edukacija; Tinklaveikos teorija.

ENAfter Lithuania joined the EU, the position of Lithuanian language changed in an international way because of the changing communication between the users of this language. Emigration of Lithuanians and immigration of people with different mother-tongues is growing. The importance of junior schoolchildren’s language is increasing. The aim of the research is to describe peculiarities of junior schoolchildren’s language development and self-development by applying a method of theoretical research. The research is based on the sociological theory of network which emphasizes the importance of personal interrelations. The analysis of literature revealed that children’s communication with other persons and sharing significant experiences meet their needs of self-actualization and helps them create the notion of their personal Me, when they have time and space to share their day-to-day experiences.