Teismo ekspertizės ir objektų tyrimo reglamentavimo baudžiamajame procese Lietuvoje pakankamumas, atsižvelgiant į Europos Sąjungos standartus
LTMokslo studijos tikslas – įvertinti teismo ekspertizės ir objektų tyrimo reglamentavimo baudžiamajame procese Lietuvoje pakankamumą, atsižvelgiant į Lietuvos ikiteisminio tyrimo ir teisminio nagrinėjimo poreikius bei Europos Sąjungos standartus. Tikslui pasiekti keliami tokie uždaviniai: 1) teismo ekspertizės ir objektų tyrimo sampratos reglamentavimo pakankamumas (sampratų panašumai ir skirtumai, privalumai ir trūkumai, praktinės problemos). Atlikus analizę, turėtų būti išspręstas klausimas, ar aiškiai ir pakankamai reglamentuota teismo ekspertizės ir objektų tyrimo samprata baudžiamajame procese, ar pakankamas reglamentavimas pagal Europos Sąjungos standartus; 2) teismo ekspertizės ir objektų tyrimo skyrimo pagrindų reglamentavimo pakankamumas (panašumai ir skirtumai, privalumai ir trūkumai, praktinės problemos). Atlikus analizę, turėtų būti išspręstas klausimas, ar aiškiai ir pakankamai reglamentuoti teismo ekspertizės ir objektų tyrimo skyrimo pagrindai, eksperto ir specialisto paskyrimas (paskyrimo skirtumai), ar tikslingas eksperto ir specialisto, kaip atskirų proceso dalyvių, išskyrimas baudžiamajame procese, ar pakankamas reglamentavimas pagal Europos Sąjungos standartus. Atliekant mokslinį tyrimą buvo naudojamas sisteminis, loginis, statistinis, dokumentų analizės bei lyginamasis tyrimo metodai. Buvo analizuojama mokslinė literatūra, nacionaliniai ir tarptautiniai teisės aktai, susiję su eksperto bei specialisto sampratos apibrėžimais, taip pat objekto tyrimo bei ekspertizės skyrimo pagrindų reglamentavimu, įvertinta Valstybės kontrolės pateikta išvada dėl teismo ekspertizių atlikimo organizavimo. [Iš Įvado]Reikšminiai žodžiai: Specialistas; Ekspertas; Teisinis reglamentavimas; Baudžiamasis procesas; Ekspertizės skyrimas; Objektų tyrimo skyrimas; ES standartai; Pakankamumas; Specialist; Expert; Legal regulation; Lithuania; Criminal proceedings; Appointment of expertise; Assignment of object research; EU standards; Sufficiency.
ENCode of Criminal Procedure of the Republic of Lithuania consolidates two forms of use of special knowledge in a national criminal proceeding, the results of which (examination act and specialist’s conclusion) have similar status in the process, are essentially equivalent in assessing evidence as provided in Article 20, paragraph 5, of the Code of Criminal Procedure, meaning that findings provided by either specialist’s conclusion or examination act, that comply with the requirements of the law mentioned above, are admitted as evidence and are being evaluated according to the same rules as all the other kind of evidence. Therefore, examination act and specialist’s conclusion became unified. In state forensic institutions these expert investigations are carried out using the uniform procedures for conducting investigations, administrative control and results, using the same intellectual, material costs, despite the fact that examination act is, theoretically, considered as a more complicated investigation, which can be only be appointed by the court and carried out by an expert. Because of the fact that expertise and object research are becoming equivalent and are being carried out by the court experts with the same special knowledge, it is possible that object research will be chosen more often while the procedure of appointment is simpler than the one regarding appointment of expertise.This research provides an analysis of the sufficiency of the regulation of forensic examination and investigation of objects in accordance with the European Union standards, as well as the adequacy of the regulatory framework for forensic examination and investigation of objects; expediency of separation of expert and specialist in criminal proceedings. The article also discusses the influence of the separation problem of the specialist and expert on the guarantees of the person liable to prosecution, emphasizes the importance of the implementation of the principle of the adversarial process, as well as analyzes the specific cases of the use of special knowledge in criminal proceedings. [From the publication]
- Specialiųjų žinių taikymas nagrinėjant administracinius ginčus dėl neįgalumo ir darbingumo nustatymo / Eglė Bilevičiūtė. Quo vadis, kriminalistika? Liber Amicorum profesoriui Henryk Malewski / moksliniai redaktoriai ir sudarytojai Snieguolė Matulienė, Gabrielė Juodkaitė-Granskienė, Žaneta Navickienė. Vilnius: Mykolo Romerio universitetas, 2023. P. 325-345.
- Specialiųjų žinių taikymo viešajame administravime poreikis / Eglė Bilevičiūtė. Kriminalistika ir teismo ekspertologija: mokslas, studijos, praktika 2022, 18.
- Specialių žinių panaudojimo problematika viešajame administravime / Eglė Bilevičiūtė. Kriminalistikos teorijos plėtra ir teismo ekspertologijos ateitis. Liber Amicorum Profesoriui Vidmantui Egidijui Kurapkai / moksliniai redaktoriai ir sudarytojai: Henryk Malewski, Snieguolė Matulienė, Gabrielė Juodkaitė-Granskienė. Vilnius : Mykolo Romerio universitetas : Advokatų profesinė bendrija „Constat“, 2022. P. 398-420.
