LTPirmoji dalis „Pavyzdinis ex post vertinimo modelis“ skirta išanalizuoti EBPO rekomendacijas ex post vertinimo srityje bei detaliau pažvelgti į tyrimui pasirinktų jurisdikcijų praktiką ex post vertinimo reguliavimo srityje. Ši tyrimo dalis – itin svarbus atsparos taškas visoms kitoms tyrimo dalims, kadangi ne tik pristato patį ex post vertinimo turinį, jo esmę bei kitų valstybių požiūrį į šį institutą, bet ir leidžia žengti toliau, gilesnių žinių pagrindu modeliuojant galimą mūsų valstybės reguliavimą. Būtina pripažinti, kad dėl sudėtingos šio tyrimo tematikos, nedidelio jos ištirtumo lygio nacionalinėje doktrinoje tyrimo I dalies pirmasis skyrius (EBPO rekomenduojamo ex post vertinimo turinio ir modelio analizė) yra daugiau aprašomojo pobūdžio, skirtas supažindinti šio mokslinio darbo skaitytoją su ex post vertinimo samprata ir šio instituto plėtote bei esme EBPO dokumentų kontekste. Atitinkamai jame pateikiama daug informacijos, neretai lentelių forma, kuri būtina norint tinkamai suvokti tyrimo esmę ir susijusių EBPO reikalavimų turinį. Dėl šios priežasties tenka sutikti, kad moksliškumo (abstrahavimo, objektyvizavimo) lygis šioje mokslo studijoje kinta, tačiau tai neišvengiamai nulemta nurodytų priežasčių. Tyrimo I dalies antrasis skyrius „Gerosios praktikos EBPO valstybėse narėse taikant ex post vertinimą analizė“ skirtas nustatyti, kaip ES bei kelios tyrimui pasirinktos valstybės reguliuoja ex post vertinimą. Jame siekiama išskirti gerosios praktikos pavyzdžius, kurie reikšmingi tolesniam rekomendacijų formulavimui. Studijoje analizuojama keturių jurisdikcijų – Estijos, ES, Jungtinės Karalystės (JK) ir Vokietijos – praktika, susijusi su teisės aktų ex post vertinimu. Šis pasirinkimas grindžiamas keliais vienas kitą papildančiais argumentais.[...].Pirmojoje mokslo studijos dalyje atlikus šį nuoseklų ir išsamų tyrimą, antrojoje studijos dalyje „II. Lietuvos padėtis ex post vertinimo srityje“ tiriama esama Lietuvos situacija nagrinėjamoje srityje (tiek teisės aktų bazė, tiek ir pati praktika). Galiausiai trečiojoje mokslo studijos dalyje „III. Rekomendacijos“ pateikiamos rekomendacijos Lietuvos reguliavimui tobulinti modeliuojant galimus variantus ex post vertinimo reglamentavimui. Atliekant tyrimą naudoti teisiniuose tyrimuose įprasti loginiai bei dogmatinio teisės tyrimo metodai. Apžvelgiant ex post instituto plėtotę EBPO dokumentuose, pasirinktose valstybėse ir Lietuvoje, neabejotinai svarbus buvo istorinis tyrimo metodas. Šiame kontekste pažymėtina, kad ex post vertinimo klausimu yra parengta nemažai EBPO rekomendacijų ir gairių, be to, idėjų šio instituto tobulinimui galima rasti ir kitų šalių praktikoje bei doktrininiuose šaltiniuose. Vertinant EBPO dokumentus ir skirtingų jurisdikcijų patirtį, svarbų vaidmenį suvaidino lyginamasis metodas ir turinio (angl. content) analizės metodas. Be to, atsižvelgiant į darbo specifiką, tyrime remtasi įvairiais kiekybiniais bei kokybiniais socialinių tyrimų metodais. Atskirai paminėtina: dokumentų (teisinio reguliavimo stebėsenos pažymų) turinio kokybinė ir kiekybinė analizė bei anketavimas; oficialių dokumentų turinio kokybinė analizė; statistinė duomenų analizė. Taip pat buvo pateiktos rašytinės užklausos susijusioms institucijoms. Duomenys analizuoti naudojant indukcinį, turinio analizės, istorinį, lyginamąjį ir aprašomąjį metodus, taip pat lingvistinį ir dedukcinį tyrimo metodus. [Iš Įvado]Reikšminiai žodžiai: EBPO; Teisėkūra; Ex post vertinimas; Estija (Estonia); Jungtinė Karalystė (JK; United Kingdom; UK); Vokietija (Germany); Modelis; OECD; Legislation; Ex post evaluation; Lithuania; Germany; Model.
ENRecently Lithuania decided to reform its regime of ex post evaluation of legislation adapting the national regulatory framework to the OECD recommendations and best practices of other European states. In the context of such initiative and upon request of the Ministry of Justice of the Republic of Lithuania, the Law Institute of Lithuania and the authors of this research were contracted to set a scientific background for further political discussions on the issue. As a result, the core objective of this study was to search for an ex post evaluation model that would be most suitable for Lithuania and that would be based on OECD-compliant standards. Considering the main objective of the study, the authors set out the following tasks for their research: (i) to analyze the OECD recommendations and other documents in the field of ex post evaluation, as well as best practices in selected jurisdictions (the EU, Estonia, the UK and Germany); (ii) on the basis of international standards developed by the OECD, to define and to substantiate a model ex post evaluation of legal regulation; (iii) to study the situation in Lithuania in the field of ex post evaluation (legal regulation and practice) and to evaluate it; (iv) to formulate recommendations for further development of ex post evaluation regime in the Lithuanian legal system. Working on this research the authors analysed the relevant OECD documents, legislation and practice of other jurisdictions, also referring to the work of other scholars in the area of evaluation of legislation. To get a clearer look of the situation in Lithuania, the authors collected and analysed various documents resulting from ex post evaluations performed by executive bodies. Furthermore, a survey was carried out among the bodies which are assigned with certain tasks in the area of ex post evaluation. [...].