LTStraipsnis parengtas atsižvelgiant į vykstančias diskusijas dėl besikeičiančio anglų kalbos vaidmens įvairiose šalyse. Tarptautinis anglų kalbos statusas sukelia skirtingas reakcijas, išreikštas viešame internetiniame diskurse, kuris yra vienas šaltinių, įgalinančių tirti visuomenės požiūrį ir kalbų ideologiją. Straipsnyje analizuojamas diskursų, veikiančių Lietuvos skaitmeninėje erdvėje, spektras, mėginant atskleisti žmonių požiūrį į anglų kalbą. Darbe atskiriamas profesinis diskursas nuo neprofesionalaus ir siekiama išsiaiškinti, ką galvoja atskiri individai, o ne kalbininkai ar kalbos politikos formuotojai. Profesionaliuose lietuvių kalbininkų diskursuose vyrauja purizmas, susijęs su tautiškumo puoselėjimu. Pagrindinis dėmesys darbe sutelkiamas į naujienų portalų skaitytojų, socialiai aktyvių piliečių, žurnalistų, tinklaraštininkų ir kitų asmenų nuostatas. Tiriami įvairių viešose diskusijose išsakyti požiūriai, dominuojantys argumentai. Siekiama išsiaiškinti, ar anglų kalbos galia susijusi su konkrečiomis jos vartojimo sritimis. Tyrimų rezultatai rodo, kad požiūris į kalbą priklauso nuo bendruomenės diskurso. Naujienų portaluose vyraujantis požiūris labai skiriasi nuo profesionalių diskursų. Neakademiniai diskursai palaiko neoliberalų požiūrį į anglų kalbą. Aktyvus pilietinis dalyvavimas viešose diskusijose paskatino kalbininkų požiūrio kaitą ir demokratizacijos procesą. Nerimas dėl kalbos, nacionalinės tapatybės ir pilietybės kelia priešpriešą anglų kalbai, tačiau liberalesnio diskurso dalyviai meta iššūkį visuotinai pripažintoms oficialioms ideologijoms.