Grindžiamoji teorija - kokybinė edukologijos tyrimų metodologijos strategija

• Žydžiūnaitė, Vilma
• Virbalienė, Akvilė
• Katiliūtė, Eglė

LTStraipsnyje pristatoma grindžiamoji teorija, kaip kokybinės edukologijos tyrimų metodologijos strategija, kuri yra ir tyrimo objektas. Tyrimo tikslas – aprašyti grindžiamosios teorijos taikymo ypatumus edukologinio kokybinio tyrimo procese. Straipsnyje pateikiamas grindžiamosios teorijos metodologinis tikslas, bendrieji tyrimo proceso ypatumai, trijų kodavimų – atviro, ašinio, atrankinio – specifika bei šiuos kodavimus iliustruojančios schemos. Tyrimo rezultatai atskleidė: grindžiamoji teorija yra viena iš natūralistinės – induktyvios paradigmos taikymo galimybių, kurios pagrindą sudaro fenomenologija ir simbolinė interakcija, o remiasi ji empiriniais rezultatais; „teorijos“ terminas susijęs su šios metodologinės paradigmos tikslu – išplėtoti arba pagrindžiančią tiriamą fenomeną edukologijos teoriją (tam tikrų realybės dalių aprašymas), arba formalią teoriją (generalistinę teoriją apie konkretų tiriamą fenomeną); pirminis grindžiamos teorijos studijos rezultatas yra teorija, apimanti specifinius komponentus: centrinį fenomeną, priežastines būsenas, strategijas, kontekstą ir būkles, pasekmes/rezultatus ir visa tai atspindi išskirtos kategorijos, sudarančios iš tyrimo duomenų suformuotą teoriją; tyrimo studiją sunku pradėti be išankstinių teorinių idėjų ir prielaidų – praktiškai vykdant duomenų analizę, sudėtinga nuspręsti, kada kategorijos yra „prisotintos“ tyrimo duomenų bei kada sėkmingai išplėtota teorija; grindžiamosios teorijos tyrimo stiprioji pusė yra tikslių procedūrų naudojimas generuojant teoriją, pristatomas tyrimo atlikimo strategijos lankstumas ir sistemiškumas, tikslios kokybinių duomenų analizės procedūros bei galimybė tokio pobūdžio tyrimus atlikti įvairiose profesinėse srityse. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Fenomenografija; Interviu; Fenomenas; Kategorija; Grindžiamoji teorija; Kodavimas; Centrinis fenomenas; Phenomenography; Phenomenology; Interview; Phenomenons; Category; Grounded theory; Coding; Central phenomenon.

ENThe article presents the concept of grounded theory as a qualitative research methodology as it is the research focus of presented descriptive research too. The aim of the research is to describe peculiarities of grounded theory in the process of qualitative research methodology in education. Questions that comprise the research problem are as follow: what are advantages, limits and specific features in collecting and analyzing the data of grounded theory research process. Grounded theory is one possibility within the naturalistic-inductive paradigm. The basis of this method is phenomenology and symbolic interaction. The term “grounded” indicates that that the theory is based on empirical findings. The term “theory” stresses that the purpose of this method is to develop either a substantial theory (a description about some parts of reality) or a formal theory (a general theory about some phenomenon). The methodological aim of grounded theory is to generate or discover theory substantiated by abstract scheme of phenomenon, which is related to specific studied situation. This is the situation where people interact, perform activities and are involved into process of content of a specific phenomenon. A category in the study based on grounded theory methodology, is the unit of information about events, interactions, and etc. By performing research, the researcher should visit the field (research area) several times, where he/she will collect data. The data is analyzed after each visit. The data collection continues until categories are formed. It means that the researcher through collection of data makes supplements or abbreviations in that way moving forward and backward until there is nothing to add to the formed categories.