Ugdymo filosofijos integravimas į pedagoginę praktiką

LTStraipsnyje siekiama atskleisti filosofijos ir ugdymo teorijos santykį ir jų reikšmę ugdymo praktikai. Išeities pozicija imama įvairių ugdymo filosofijos tyrinėtojų (A. Maceinos, J. Dewey.o, B. Bitino, L. Jovaišos, K. Pukelio) požiūrį į asmenybę kaip integralią būtybę ir filosofijos studijų panaudojimo galimybes mokytojo kompetencijos plėtrai. Integruotos asmenybės ugdymas reikalauja subordinuoto ugdymo teorijos ir praktikos tarpusavio ryšio. Todėl atskleidžiami ugdymo teorijos ir praktikos sąlyčio taškai, ribos ir funkciniai skirtumai. Akcentuojamos visuminio, vertybinio ugdymo idėjos, kurių įsisąmoninimas ir permąstymas padeda būsimam pedagogui argumentuoti ugdymo tikslus ir geriau organizuoti ugdymo procesą mokykloje. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Ugdymo filosofija; Ugdymo teorija ir praktika; Ugdymo politika; Visapusiška asmenybė; Visuminis ugdymas; Vertybės; Educational philosophy; Educational theory and practice; Educational policy; Integrated personality; Holistic education; Value.

ENThe article attempts to reveal the relation of philosophy with the theory of education as well as their relevance for the practice of education. For a starting point the author chooses the approach of various researchers of education philosophy (A. Maceina, J. Dewey.o, B. Bitinas, L. Jovaiša, K. Pukelis) towards the individual as an integral being and the opportunities of using philosophy studies for the development of teacher’s competencies. Education of the integral individual requires the interrelation of the practice and theory of subordinated education. Therefore, the article discloses the interface between the practice and theory of education as well as framework and functional differences whereof. It emphasises the ideas of the comprehensive and value-based education the awareness and recontemplation of which helps would-be teachers reason educational objectives and better organise the educational process at school.