Did the government seek to russify Lithuanians and Poles in the Northwest region after the uprising of 1863-64?

LTStraipsnyje analizuojama Rusijos imperijos nacionalinė politika Šiaurės vakarų krašte. Keliamas klausimas ar Rusijos valdininkai norėjo surusinti vietos gyventojus. Iškart po 1863–1864 m. sukilimo numalšinimo Rusų valdžia pareiškė sieksianti rusifikuoti vakarines imperijos teritorijas. Kai kurie Rusijos inteligentijos atstovai iš tiesų norėjo ir siekė, kad nedominuojančios etninės grupės Šiaurės vakarų krašte būtų kultūriškai asimiliuotos, tačiau tokia nuomonė neatspindi visų Rusijos valdžios atstovų pozicijos šiuo klausimu. Tai rodo tuometinės tautinio tapatumo koncepcijos analizė. Tuo metu svarbiausiu kriterijumi nusakant „lenkų“ ir valstiečių tautinę priklausomybę laikyta religija. Įrodyta, kad imperinė valdžia nesiekė Kauno provincijos valstiečių katalikų paversti stačiatikiais. Kita vertus, net „lenko“ atsivertimas į stačiatikybę valdininkams nebuvo pakankamu pagrindu tokį asmenį laikyti „rusu“. Tuometinė tautiškumo samprata bei valdžios nenoras radikaliai panaikinti katalikybės šiame krašte rodo, kad Rusijos valdžia nesiėmė sistematiškos „lenkų“ ir valstiečių rusifikacijos. Žinoma tai nereiškia, kad imperinė valdžia nesiekė keisti etno-kultūrinės situacijos krašte. Be abejo, rusai tikėjosi, kad rusiškoji kultūra pakeis Šiaurės vakarų krašte ir Lietuvoje dominavusią lenkų kultūrą ir civilizaciją, tačiau vyravo įsitikinimas, kad etninės bendruomenės vistiek nesugebės pasiekti aukštesnio civilizacijos lygio, todėl net ir ateityje nebus pajėgios turėti savarankišką politinį gyvenimą.Reikšminiai žodžiai: Nacionalizmas; Rusifikacija; Kultūrinė asimiliacija; Lenkų ir lietuvių rusifikacija; Nationalism; Russification; Linguistic assimilation; Russification of Poles and Lithuanians.

ENThe paper analyses Russia’s imperial national policy in the North-Western region. A question is raised whether Russian officials sought to Russify the local population. Shortly after the suppression of the 1863–1864 uprising, Russian authorities declared their goal of Russifying the Western territories of the empire. Some representatives of Russia's intellectuals really wished and sought a cultural assimilation of non-dominant ethnic groups in that region, but this opinion did not reflect the position of all representatives of Russian authorities on this issue. This is indicated by analysis of the concept of national identity that existed back then. The most important criterion for defining the national identity of "Poles" and peasants was religion. There is proof that imperial authorities did not seek to turn Catholic peasants of the Kaunas province into Orthodox believers. On the other hand, a “Pole’s” conversion to Orthodoxy was insufficient grounds for officials to consider that person a “Russian”. The concept of nationality of that time and the authorities’ reluctance to radically abolish Christianity in this region indicate that Russian authorities did not undertake systematic Russification of "Poles" and peasants. Certainly, this does not mean that imperial authorities did not try to change the ethnocultural situation in the region. There is no doubt that the Russians believed in the Russian culture replacing the Polish culture and civilisation that dominated in the North-Western region and Lithuania. However, an opinion prevailed that ethnic communities would all the same fail to reach a higher level of civilisation and lead an independent political life.