Sprawy przestępców schwytanych na gorącym uczynku w grodzie brańskim na przełomie XVI–XVII wieku. Przyczynek do dziejów represji karnej w I Rzeczypospolitej

LTStraipsnis skirtas nusikaltimo vietoje sugautų nusikaltėlių teismo procesams, vykusiems Palenkės Bransko pilies teisme XVI–XVII a. sandūroje, analizuoti. Dauguma nusikaltusiųjų – šlėktos, kurie buvo nubausti mirties bausme (taip pat ir negarbinga – pakariant) už vagystę. Gana dažnai sugautieji prisipažindavo padarę veikas, kuriomis buvo apkaltinti, tačiau bausmės tai nesušvelnindavo, netgi priešingai – nuosprendžiuose pabrėžiama, kad nėra geresnio įrodymo už tokį prisipažinimą. Turint galvoje Palenkės vaivadijos Bielsko žemės, besiribojusios su Trakų vaivadija, geografinę padėtį, tarp nusikaltėlių atsirasdavo asmenų, padariusių nusikaltimus Lietuvoje: tiek netoli sienos su Karūna (Zabludove), tiek Vilniuje. Jie nebuvo siunčiami į Lietuvos pilių teismus, o šito siekusio nusikaltėlio apeliaciją Karūnos Tribunolas atmetė. Būtina pabrėžti, kad paskirtos bausmės neatitinka tų, kurios žinomos iš Karūnos statutų ir konstitucijų arba nurodytos juristų darbuose apie Karūnos teisę. Mirties bausmę už tyčinę žmogžudystę numatė Trečiasis Lietuvos Statutas. Tačiau negalima tvirtinti, kad susidūrėme su Lietuvos teisės praktikos įtakos Bransko teismo priimtam nuosprendžiui atveju. [Iš leidinio]

ENThe article is intended for the analysis of the court proceedings for criminals that were caught in the crime scene (the proceedings took place in Podlasie, Bryansk castle court, between the 16th and 17th centuries). Most of the criminals were szlachtas who were executed (the same dishonour as to be hanged) for theft. Quite often, the criminals admitted to committing the acts but this did not reduce the severity of the penalty, on the contrary – it is emphasised that there is no better proof than that. Having in the mind the geographical position of Podlasie (on the border of Trakai voivodeship), there were those who committed crimes in Lithuania: both near the border with the Crown (Zabłudów) and in Vilnius. These people were not sent to Lithuanian courts and the Crown Tribunal rejected the appeal of the criminal who requested that. It is necessary to emphasise that the penalties imposed do not correspond to those known from the Crown statutes and constitutions or those indicated in the works on Crown law. The death penalty for the intentional homicide was foreseen by the Third Lithuanian Statute. However, it cannot be claimed that we have encountered the case of the effect of Lithuanian law practice on a judgment passed by the Bransk court.