Biskupi, prałaci, kanonicy i notariusze. Duchowieństwo skupione przy katedrach wileńskiej i żmudzkiej a ustawodawstwo i rozwój kultury prawnej Wielkiego Księstwa Litewskiego doby Renesansu

LTRenesanso ir baroko laikų Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė (LDK) pasižymi daugybe laimėjimų – teisės kodifikacija, Vilniaus akademijos įsteigimas ir veikla. Unijos – Liublino ir Brastos – sutvirtino tautų ryšius. Visuose tuose įvykiuose ir procesuose dalyvavo dvasininkija, sutelkta Vilniaus ir Medininkų katedrose. Be abejonės, Vilniaus ir Žemaitijos kapitulų statutai drauge su trimis Lietuvos Statutais (1529, 1566, 1588) yra teisinės kultūros paminklai, geriausiai paliudijantys LDK vaidmenį XVI a. Europos žemėlapyje. Statutai yra konkrečių žmonių kūrinys. Vilniaus kapitulos statutų tyrimas leidžia kelti hipotezę, kad jie gimė kaip asmenų grupės – Vilniaus kapitulos narių (tikėtiniausi redaktoriai: Janas Amatus, Janas Albinas, Mikalojus Viežgaila, Vaclovas Čirka ir Stanislovas Dombruvka) – darbo rezultatas, nors oficialiai juos kapitulai suteikė Vilniaus vyskupas Albertas Radvila. Žemaitijos kapitulos statutų autorystės ir redagavimo problema, regis, mažiau komplikuota. Vyskupo Jono Domanovskio pavedimu juos baigė rengti Petras Roizijus. Minėti dvasininkai per ilgą laikotarpį LDK katedrose subūrė tam tikrą terpę. Be to, drauge su Vilniaus kanauninku Stanislovu Gabrielavičiumi Narkuskiu buvo Antrąjį Lietuvos Statutą rengti sudarytos komisijos katalikiškosios dalies nariai. Šiai komisijai taip pat priklausė iš Vieliunės kilęs abiejų teisių daktaras Augustinas Rotundas Mieleskis, vėliau darbavęsis dar ir Trečiąjį Lietuvos Statutą rengusioje komisijoje. Tai liudija ir apie teisinę kultūrą, ir apie kapitulos narių indėlį rengiant pasaulietinės teisės paminklus. Tos kultūros raidoje reikėtų taip pat įvertinti mažiau matomą ir labiau anoniminį, bet labai svarbų kapitulos notarų vaidmenį. [Iš leidinio]

ENDuring the Renaissance and Baroque periods, the Grand Duchy of Lithuania (GDL) was noticeable for various achievements: law codification, the establishment of Vilnius academy and its activity. The Union of Lublin and the Union of Brest strengthened the relations of nations. The clergy, which was concentrated in the cathedrals of Vilnius and Medininkai, took part in all of these events and processes. Indeed, the Statutes of the Chapters of Vilnius and Samogitia along with other three Statutes of Lithuania (1529, 1566, 1588) are the monuments of the legal culture which justify the GDL role in the 16th-century European map the best. The Statute is a creation of specific people. The analysis of the Statutes of the Chapter of Vilnius allows to make a hypothesis that they were created as result of a work by a group of persons, the members of the Chapter of Vilnius (most probable editors: Janas Amatus, Janas Albinas, Mikalojus Viežgaila, Vaclovas Čirka ir Stanislovas Dombruvka), however, officially they were given to the Chapter by the Bishop of Vilnius Albertas Radvila. The authority and editing problem of the Statutes of the Chapter of Samogitia seems to be less complicated. By the Bishop Jonas Domanovskis' assignment they were finalised by Petras Roizijus. During the long period the mentioned clergymen created a particular environment in the GDL's cathedrals. In addition, together with the provost Stanislovas Gabrielavičius Narkuskis they were the members of catholic part of the committee, which was formed to prepare the Second Statute of Lithuania. Augustinus Rotundus Mieleski, a doctor of both laws originated from Wieluń, was also a part of the committee who later worked in a committee that prepared the Third Statute of Lithuania. This justifies the legal culture and the contribution of the Chapter members to prepare the monuments of Secular Law.