Tie patys autoriai, kiti statutai: Jonas Domanovskis, Petras Roizijus ir "Medininkų katedros bažnyčios konstitucijos"

LT„Medininkų, arba Žemaičių, katedros bažnyčios konstitucijas“ parengė du išskirtiniai XVI a. Lietuvos teisininkai – Žemaičių vyskupas Jonas Domanovskis, gimęs Palenkėje (tuo metu lenkiškai kalbančioje Lietuvos didžiosios kunigaikštystės dalyje) ir minėtos katedros kapitulos kanauninkas Petras Roizijus, ispanas, garsėjęs savo eilėmis ir teisiniais traktatais. Abu teisininkai buvo įsitraukę į Antrojo Lietuvos Statuto rengimą ( pirmasis – realiai, antrasis – hipotetiškai), abu ėmėsi kito panašaus „projekto“ (nors ir menkesnės reikšmės) bažnytinės teisės tradicijoje – užbaigti Medininkų katedros kapitulos taisyklių kodifikavimo procesą. Vyskupo Domanovskio iniciatyva ir prašymu 1561 m. P. Roizijus parengė tris Konstitucijų knygas, o 1562 m. pridurtos vyskupo novelos; 1563 m. visą teisių sąvadą patvirtino popiežiaus nuncijus Berardo Bongiovanni. Žemaičių vyskupijos katedros kapitulos statutai (galioję iki pat 1924 m.) gali būti lyginami su analogišku XVI a. pr. Vilniaus katedros kapitulos teisiniu sąvadu, kuriuo tikriausiai naudojosi Domanovskis ir Roizijus.Palyginus Vilniaus katedros kapitulos statutų ir „Medininkų katedros bažnyčios konstitucijų“ tekstus, pastarasis išsiskiria sistemingesne ir nuoseklesne turinio struktūra, lakoniškesnėmis, tačiau drauge spalvingesnėmis ir įmantresnėmis formuluotėmis, taip pat specifine leksika. Turinio požiūriu naujoviškas eventualių partikuliarinės teisės papildymų numatymas, griežtas protestantų eliminavimas iš įvairių Bažnyčios kasdienio gyvenimo sričių, didesnis rūpestis ekonomine valdinių padėtimi, lankstesnis sankcijų taikymas. Šiuos Petro Roizijaus ir Jono Domanovskio konstitucijų bei novelų bruožus papildo didesnė pagarba senai civilinės teisės tradicijai ir rafinuotesnė retorinė teksto forma – renesansinio humanizmo įtaką išduodančios ypatybės. [parengta pagal anglišką santrauką]

ENThe “Constitutions of the Cathedral Church of the Diocese of Medininkai” (or Samogitia, “Žemaitija” in Lithuanian) were prepared by the two outstanding lawyers of the 16th century Lithuania – the bishop of Medininkai (Samogitia) Jan Domanowski, born in Podlasie, the then Polish-speaking region of the Grand Duchy of Lithuania, and the canon of the mentioned cathedral chapter, Petrus Roysius (Pedro Ruiz de Moros), a Spaniard famous for his Latin poetry and legal treatises. Both lawyers were engaged (one of them undoubtedly, another presumably) in the preparation of the Second Lithuanian Statute, and both of them launched a similar “project,” on a more modest scale, in the field of ecclesiastical law, accomplishing the codification of the rules of the cathedral chapter of Medininkai. Roysius, on the initiative of Bp Domanowski and at his request, produced three books of Constitutions in 1561, and in 1562, the Novels were promulgated by Bp Domanowski; the entire collection was confirmed by the Nuncio Berardo Bongiovanni in 1563. The Constitutions of the cathedral chapter of Samogitia (they were in force for as long as until 1924) can be compared with the earlier Statutes of the cathedral chapter of Vilnius, originating from the early 16th century and probably used by Domanowski and Roysius.It appears that, in comparison with the Statutes, the contents of the Constitutions are more consequently and methodically structured, and the wording within them seems to be more laconical, but, at the same time, more rhetorically elaborated. A consideration of the eventual supplements of a particular law, the strict elimination of the Protestants from various fields of everyday life of the local Catholic Church, a greater concern about the economical prosperity of the subjects and more a flexible application of legal sanctions are to be distinguished as novelties of the Constitutions in regard to the Statutes. Lastly, the greater respect to the ancient tradition of the civil law, as well as the more refined rhetorical form of the text, betray the influence of the Renaissance humanism, more perceptible in the Constitutions than in their earlier counterpart. [From the publication]