LTStraipsnio tikslas – išanalizuoti ir apibūdinti Podolės valstybinį teisinį statusą Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje (LDK). Tema aktuali todėl, kad istoriografijoje vis dar nėra vienos nuomonės tiek apie visos LDK, tiek apie atskirų jos žemių / kunigaikštysčių valstybinės santvarkos tipą. Podolės istorija XIV a. antrojoje pusėje susijusi su Karijotaičių dinastijos (konkrečiai su Lietuvos didžiojo kunigaikščio Algirdo sūnėnų Aleksandro, Jurgio, Konstantino ir Teodoro) valdymu. Metraščių ir aktų analizė suteikia pagrindą teigti, kad Karijotaičiai, kunigaikštaudami Podolės žemėje, sugebėjo iš centrinės LDK valdžios išsikovoti suverenitetą. Tai pasireiškė jų teisinėje, politinėje, karinėje, ekonominėje ir kultūrinėje veikloje. Su LDK Karijotaičius siejo tik priklausymas valdančiajai Gediminaičių dinastijai. Jų nepriklausomybė nebuvo apribota ir po leninės priesaikos Liudvikui Vengrui. Mūsų nuomone, būtent jų savarankiškas valdymas tapo pagrindine karinės ekspedicijos 1394 m. rudenį priežastimi. Šios ekspedicijos pasekmė – Karijotaičių valdžios Podolėje (kaip ir kitų Gediminaičių ukrainietiškose žemėse) pabaiga. [Iš leidinio]