Šiaurės panevėžiškių tarmė ir jos kontaktai

LTStraipsnyje naujai apžvelgiami svarbiausi šiaurės panevėžiškių tarmės dalykai: jos susiformavimas, skiriamieji požymiai, ryšiai su žiemgaliais, žemaičiais, latviais, slavais, bendrine lietuvių kalba. Veikiama kontaktų su kitomis kalbomis ir priklausydama Žemaičių seniūnijai, tarmė greitai vystėsi ir labiausiai iš visų aukštaičių tarmių skiriasi nuo bendrinės kalbos, yra panašiausia į šiaurės žemaičių tarmę. Tarmes siūloma skirstyti pagal vieną principą (kirčiavimą) į 4 grupes, aptariamos jų funkcijos. Paskelbtos 9 tyrimo išvados. Siūloma tęsti valstybės tarmių tyrimo darbus ir jas palaikyti: nustatyti vieningas jų mokymo ir funkcionavimo sąlygas, plačiau informuoti visuomenę apie tarmes, šnektas, pagerinti užsienio lietuvių ir jų etninių žemių švietimą. Tikslas – išsiaiškinti šiaurės panevėžiškių tarmės kilmę, jos greitos raidos priežastis, skiriamuosius požymius, galimybes išsaugoti tradicinę kultūrą. Objektas – lietuvių tradicinė panevėžiškių tarmė, kuri yra maždaug tarp Joniškio, Biržų, Radviliškio ir Panevėžio. Didmiesčiuose mažai kas tarmę moka. Metodai – aprašomasis, arealinis, lyginamasis, istorinis metodai; kiekybinė, kokybinė surinktų duomenų analizė. [Iš leidinio]

EN1. The substrate of the Semigallian language, belonging to the Samogitian administrative district, contacts with other dialects of the Lithuanian language, the Latvian, Polish, Russian languages, and especially the internal laws of the dialect contributed to the formation of the šiaurės panevėžiškiai dialect. 2. We do not have more detailed data on the structure of the Semigallian language. This language was probably more similar to the Latvian language, therefore it is difficult to distinguish between the old Latvian and the Semigallian in the Lithuanian language. 3. Aukštaitija, Žemaitija, Dzūkija and Sūduva are ethnographic parts of the Republic of Lithuania, and their dialects are the components of the Lithuanian language. There is no evidence that earlier the Samogitian dialect would differ from other Lithuanian dialects more than now. 4. Distinctive features of the šiaurės panevėžiškiai and northern Samogitian dialects usually coincide (except for the pronunciation of o and ė), only slightly varying. Many of the šiaurės panevėžiškiai phonetic features are more recent and, as a rule, come from the less changed dialect of vakarų aukštaičiai, which is reflected in the standard Lithuanian language. 5. The šiaurės panevėžiškiai dialect know well about 30% of the locals living in the area of their dialect; not particularly well about 40% of people (living in their non-dialect area – 2% and 10% respectively). The dialect disappears due to contacts with the standard language, other languages (multilingualism), youth estrangement from their ethnic culture, high migration and the loss of communication with their dialect. 6. It is expedient to classify the Lithuanian-language dialects according to one (general) criterion – stressing.Then we would have 4 groups of dialects: 1) a dialect group of general stress retraction, 2) a dialect group of conditional stress retraction, 3) southern Lithuanian dialects and 4) eastern Lithuanian dialects. 7. Regarding the former privileged Polish and Russian languages, the dialect has a lot of lexical and syntactic Slavisms – these areas are also less resistant to other languages. 8. The dialect has a number of phonetic, morphological and lexical variations. 9. It is necessary to coordinate and continue the work of the state to study and support the dialects: to establish unified conditions for dialect training and functioning, to widely inform about the dialects and subdialects, to substantially improve the education of Lithuanians, living in other countries, and their ethnic lands. [From the publication]