Vaizduotės samprata Maxo Schelerio ir Vosyliaus Sezemano estetikoje

LTŠiame straipsnyje atliekama lyginamoji Maxo Schelerio ir Vosyliaus Sezemano vaizduotės sampratos analizė, parodoma, kad jų estetikoje yra atskleidžiama vaizduotės ir pasaulio fenomenų koreliacija, kuri nustato apriorinius reikalavimus vaizduotės veiklai. Pirmiausia nagrinėjama koreliacijos problema Husserlio ir Schelerio frenomenologijoje, paskui – vaizduotės samprata Schelerio filosofijoje ir galiausiai – vaizduotės samprata Sezemano estetikoje. Scheleris pabrėžė dvasinės veiklos koreliatyvų sąryšį su pasauliu. Vaizduotės sampratą jis susiejo su praktiniu buvimu pasaulyje. Sezemano estetikoje taip pat buvo svarstomas įkūnytos vaizduotės vaidmuo meninėje kūryboje ir estetinių objektų suvokime. Abu autoriai teigė, kad vaizduotės sąryšį su esminiais pasaulio duoties būdais užtikrina kūniškasis vaizduotės pobūdis. Abu pripažino, kad vaizduotė yra susijusi su nesąmonigais troškimais ir vara. Abu autoriai teigė, kad vaizduotės schematizmai išreiškia pasaulio suvokimo stilių. Scheleris pažymėjo, kad vaizduotė atskleidžia esminius fenomenų raiškos aspektus ir taip grindžia abstrakcijų galimybę. Sezemanas šią tezę išplėtojo ir analizavo abstrahavimo vaidmenį ir simbolių-schemų sudarymą kūrybiname vaizduotės procese. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Scheleris; Sezemanas; Vaizduotė; Fenomenologija; Koreliacija; Estetika; Kūnas; Scheler; Sesemann; Imagination; Correlation; Phenomenology; Aesthetic; Body.

ENIn this article, I make a comparative analysis of Scheler’s and Seseman’s conceptions of imagination and show that there is a correlation between imagination and world phenomenain their aesthetics, which sets the a priori requirements for the activity of the imagination. First, I address the correlation problem in Husserl’s and Scheller’s phenomenology. Then I analyze the conception of imagination in Scheler’s philosophy. Finally, I discuss the conception of imagination in Seseman’s aesthetics. Max Scheler emphasizes the correlative connection of spiritual activity with the world. He links the concept of imagination to the practical being in the world. In Seseman’s aesthetics, the role of embodied imagination in artistic creation and the perception of aesthetic objects is also considered. Both authors argue that the connection between imagination and the essential modes of the world’s givenness is guaranteed by the mode of embodied imagination. Both authors acknowledge that imagination is related to unconscious desires and drive. They state that the schematisms of imagination express the style of the perception of the world. Scheller notes that imagination reveals essential aspects of the expression of phenomena, and thus justifies the possibility of abstractions. Seseman develops this thesis and analyzes the role of abstraction and the creation of symbols – schemes in the creative process of imagination. [From the publication]