LTPo Šaltojo karo susiformavęs ir vis stiprėjantis Rusijos nepasitenkinimas silpnėjančia įtaka globalioje saugumo aplinkoje, ypač posovietiniame regione, bei NATO plėtra į posovietinį regioną paskatino Rusiją pasirinkti naują užsienio ir saugumo politikos kryptį, suteikusią pagrindo Rusijos karinei transformacijai. Vienu svarbiausių ir didžiausią grėsmę Baltijos šalių saugumui keliančių tikslų tapo Rusijos vienašališkas sprendimas pakeisti saugumo architektūrą ir atkurti, išsaugoti ir/ar sustiprinti įtaką posovietiniame regione. Todėl šioje disertacijoje buvo siekiama ištirti, kokį poveikį Rusijos karinė transformacija turėjo Baltijos šalių saugumo ir gynybos politikai tiriamuoju laikotarpiu (2008–2016 metai). Šiam tikslui pasiekti suformuotas triadinis neoklasikinio realizmo teorija grindžiamas tyrimo modelis, leidęs analizuoti tyrimo objektą remiantis trimis kintamaisiais – nepriklausomu kintamuoju (išoriniai veiksniai arba, analizuojamu atveju, Rusijos karinė galia), tarpiniu kintamuoju (vidiniai veiksniai – Baltijos valstybių vadovų preferencijos ir percepcijos) ir priklausomu kintamuoju (valstybės, šiuo atveju, Baltijos valstybių saugumo ir gynybos politika).Priežastinės logikos tarp šių trijų kintamųjų paieška leido paaiškinti išorinių veiksnių (nepriklausomas kintamasis) poveikį valstybės užsienio ir saugumo politikai (priklausomas kintamasis), į tyrimą įtraukiant tarpinį kintamąjį, leidžiantį geriau atskleisti priežastinius tiriamojo reiškinio ryšius. Atlikto tyrimo rezultatai atskleidė, kad didžiausios įtakos Baltijos šalių saugumo ir gynybos politikai turėjo ne Rusijos karinė transformacija per se, bet jos įgalinta karinės transformacijos vizualizacija – Rusijos kariniai veiksmai Ukrainoje, ypač šių veiksmų geografinis artumas. Šie veiksmai paskatino Baltijos šalis, pirma, suvokti Rusijos keliamas grėsmes ir, antra, rastis Baltijos valstybių vadovų politinei valiai imtis atitinkamų veiksmų – Rusijos kaip potencialios grėsmės apibrėžimo strateginiuose nacionalinio saugumo dokumentuose ir reikšmingo gynybos pajėgumų sustiprinimo. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Karinė transformacija; Saugumo ir gynybos politika; Baltijos šalys (Baltic states); Military transformation; Security and Defence Policy; Baltic States; Rusija (Russia).
EN[...] The purpose of this dissertation was to investigate the impact that the Russian military transformation had on the security and defense policy of the Baltic States during the research period (2008-2016). To achieve this goal a research model was constructed which is based on the triadic theory of neo-classical realism. The triadic research model based on the theory of neoclassical realism allows to analyse the research object using three variables: an independent variable (external factors or, in this case, Russian military power), intervening variable (internal factors: preferences and perceptions of the leaders of the Baltic States) and dependent variable (state’s foreign policy, in this case, the Baltic States’ security and defence policy). The search for the causative logic among these three variables makes it possible to explain the impact of external factors (independent variable) on the country’s foreign and security policy (dependent variable) by including the intervening variable in the research study, which allows to disclose better the causal relationships of the researched phenomenon. The results of the research showed that the factor which had the greatest impact on the Baltic States’ security and defence policy was not the Russian military transformation per se but the visualization of the Russian military transformation, namely, Russian military actions in Ukraine, especially the geographical proximity of these actions. They have led the Baltic States, firstly, to perceive the threats posed by Russia and, secondly, have made the political will of the leaders of the Baltic States to take appropriate actions, namely, to define Russia as a potential threat in the strategic national security documents and to strengthen the significant defence capabilities.