Б.Н. Флоря. Польско-литовская интервенция в России и русское общество : recenzija

LTXVII a. pradžios lietuvių – lenkų intervencija į Rusiją domina tyrinėtojus jau senai. Rusų tyrinėtojai Abiejų Tautų Respubliką (ATR) vertino tik kaip išorinę jėgą ir nesigilino į jos vaidmenį Rusijos valstybės socialiniuose ir politiniuose įvykiuose. Bendra rusų tyrinėtojų koncepcija buvo nulemta įsitikinimo, kad ATR ekspansija į rytus privertė vietines Rusijos grupuotes pamiršti savo nesantaiką ir suvienyti jėgas kovojant su bendru priešu. B. Frolios tyrimas atskleidžia šio laikotarpio istoriją iš rusų – lenkų ir lietuvių tautų santykių pusės. Tyrime svarbiausia tampa ne politinė, bet socialinė santykių plotmė. Vienas iš pagrindinių uždavinių –įvykio analizė, jos poveikis rusų bendruomenės luominės visuomenės susiformavime, vietinių sluoksnių reakcija į intervenciją, politinės ATR kultūros poveikis Rusijai. Nepaisant to, kad jau 1607 m. vasara pastebimas lenkų ir vietinių rusų grupuočių susidūrimas, masinį intervencijos pobūdį šis procesas įgauna tik nuo 1609 m. rudens. Chronologiškai periodas pasibaigia 1611 m., kada rusų visuomenė susivienijo Maskvos bajorijos valdoma prieš įsibrovėlius ir visiškai atsiribojo nuo kompromisų su Respublika paieškos. Čia išryškėja dar vienas tyrinėjimo tikslas – nustatyti, kokia buvo priežastis dėl kurios kompromiso paieška tapo nepriimtina. Svarbiausias tyrinėtojo indelis rusų istoriografijoje yra tas, kad įrodė, jog Vladislovo pripažinimas buvo ne atsimetėlių bajorų mintis, bet visos politinės bendruomenės troškimas galintis atnešti trokštamą ramybę. Neramumų laikotarpis leido rusų visuomenei save suvokti kaip valstybinį pagrindą.Reikšminiai žodžiai: Lenkijos-Lietuvos valstybė; Maskva; Karai su Maskva; Moscow; Rusija (Russia).

ENThe intervention of Lithuanians and Polish into Russia in the early 17th century has interested researchers for a long time. Russian scientists considered the Republic of the Two Nations to be only an external power and did not analyse its role in Russian social and political life. The common concept provided by Russian scientists was grounded by the fact that the expansion of the Republic of the Two Nations into the East forced local Russian groups to forget their previous disagreements and join their efforts in the fight against their common enemy. The research reveals the history of this period from the perspective of relations between Russians, Polish and Lithuanians. A great deal of attention is paid to the social aspect of those relations. One of the main objectives is to analyse the event, its impact on the formation of the Russian caste society, the reaction of local castes on the intervention and the political impact of the Republic of the Two Nations on culture. Notwithstanding the fact that the summer of 1607 saw the emergence of groups of local Russians, this process gained mass speed only after the autumn of 1609. The chronological end of the period is in 1661, when Russian society united under Moscow boyars against intruders and refused to reach a compromise with the Republic. This leads to one more aim of the research, i.e. to identify the reason why the compromise was an unacceptable measure. The major contribution of the researcher to the Russian historiography is that he proved that the acknowledgement of Vladislav was not only the thought proposed by apostate boyars, but the aspiration of the whole society to come to a peaceful decision. The period of turmoil allowed the Russian society to perceive itself as the fundamental power of the state.