Rinktiniai raštai
LTJonas Vitartas (Jan Michał Witort, 1853-1903), etnologas, paprotinės teisės tyrėjas ir evoliucionizmo krypties atstovas, yra itin glaudžiai susijęs su Lietuva ir Panevėžio apylinkėmis. Pirmasis Jono Vitarto rinktinių raštų tomas skiriamas susipažinti su jo asmenybe ir dviejų svarbiausių etnologinių studijų - Lietuvių liaudies paprotinės teisės bruožai (Zarysy prawa zwyczajowego ludu litewskiego, 1898) ir Pirmykštės teisės bruožai (Zarysy prawa pierwotnego, 1899) - vertimais į lietuvių kalbų. Čia jis nagrinėja paprotinę šeimos teisę ir tarpasmeninius santykius, nuosavybės formas, daiktinę teisę, valdžios ir baudžiamosios teisės liaudiškąsias sampratas ir jų evoliuciją remdamasis socialine teorija ir lyginamuoju metodu. Lietuvių liaudies paprotinės teisės bruožuose analizuojami XIX a. Lietuvos valsčių teismų bylos ir nutarimai, publikuoti šaltiniai ir stebint gauta medžiaga, o Pirmykštės teisės bruožai pagrįsti gausia pasaulio šalių ir gentinių junginių etnografija. Minėtieji etnologiniai J. Vitarto darbai yra reikšminga Lietuvos etnologijos paveldo dalis. [Iš leidinio]
- Etnologijos (etnografijos) ištakos ir valstiečio atradimas Lietuvoje XVIII a. pabaigoje - XIX a. pradžioje / Auksuolė Čepaitienė. Lietuvos etnologija. 2011, 11 (20), p. 69-91.
- Iškalbingai apie tamsųjį priešaušrį bylojanti... – Jono Vitarto „Krekenavos byla“ / Regimanta Stankevičienė. Menotyra. 2019, t. 26, Nr. 1, p. 129-142.
- Jono Vitarto (Jan Michał Witort) 1888 metų straipsnis apie Panevėžio kraštą : korespondencinio pranešimo turinys ir egodokumentinė vertė / Monika Bogdzevič, Arūnas Vyšniauskas. Bibliotheca Lituana. 2017, 4, p. 249-267.
- Kaimas ir dvaras Lietuvoje XIX amžiuje / Leonas Mulevičius ; sudarė, įvadą ir santrauką parašė Vytautas Merkys ; rusiškus knygos tekstus į lietuvių kalbą išvertė Tamara Bairašauskaitė. Vilnius : Lietuvos istorijos instituto leidykla, 2003. 502 p.
- Kaip tapti lenkų etnografu Lietuvoje? : recenzija / Arūnas Astramskas. Liaudies kultūra. 2013, Nr. 1, p. 71-76.
- Kas pirmesnis, tas geresnis: papročių teisės tekstas ir kontekstai / Gražina Kadžytė. Tautosakos darbai 2004, 27, p. 64-74.
- "Lietuviai ir lenkai" (1887) : Jono Šliūpo pozicija ir valstybingumo vizijos XIX a. pabaigoje / Arūnas Vyšniauskas (mokslinis redaktorius) ; Ryšard Gaidis, Luboš Švec. Vilnius : Vilniaus universiteto leidykla, 2016. 292 p.
- Lietuvių dienraštis "Vilniaus žinios" (1904-1909): tautinė pozityvistinė programa / Auksuolė Čepaitienė. Lietuvos istorijos metraštis 2021, 2021/2, p. 83-118.
- Lietuvių tautosakos rinkėjų Jano Karlovičiaus ir Mečislovo Davainio-Silvestraičio bendradarbiavimas: metodologijos raida, etnolingvistikos apraiškos / Kristina Rutkovska. Archivum Lithuanicum. 2013, t. 15, p. 349-376.
- Lietuvos etnologijos ir antropologijos enciklopedija / sudarytoja Vida Savoniakaitė. Vilnius : LII leidykla, 2011. 516 p.
- Pozytywizm na Litwie : polskie życie kulturalne na ziemiach litewsko-białorusko-inflanckich w latach 1864-1904 / Andrzej Romanowski. Kraków : Towarzystwo Autorów i Wydawców Prac Naukowych "Universitas", 2003. 486 p.
- Relationships between generations in post-Emancipation Lithuania (1864-1904) / Vilana Pilinkaite-Sotirovic. Continuity and change. 2005, Vol. 20, pt. 1, p. 1-32.
- Revoliucionierius, publicistas ir mokslininkas Jonas Vitartas / Arūnas Astramskas. Žiemgala. 2013, Nr. 1, p. 28-30, 69-71.
- Vaiko auklėjimas šiuolaikinėje Lietuvoje: tėvų požiūris / Audronė Daraškevičienė. Lietuvos etnologija. 2018, 18 (27), p. 109-128.
- Valsčiaus savivalda Lietuvos kaime po baudžiavos panaikinimo: atsilikimo ar pažangos veiksnys? / Vilma Vaskelaitė. Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto studentų mokslo darbai. 2022, 2021, p. 64-83.
- Žemaičių vyskupijos dvasininkai 1601-1650 m / Liudas Jovaiša. Bažnyčios istorijos studijos. 2012, 5, p. 99-208, 414.
