Lietuvos bajorai - Vasario 16-osios akto signatarai: Mykolas Biržiška, Donatas Malinauskas, Stanislovas Narutavičius

LTPasitinkant Lietuvos atkurtos valstybės šimtmetį svarbiausiu akcentu tapo finalinis 1917-1918 m. įvykių ir valstybingumo idėjų, minimų dar XIX a. pabaigoje leidinių „Aušros“, „Varpo“ turinyje, socialdemokratų partijos programoje, XX a. pradžios intelektualioje periodikoje, įgyvendinimas. Šiame sudėtingame procese veikė ne tik bajorų jaunuomenė, kurios atstovas Jonas Jakimavičius 1917 m. Vilniaus konferencijoje išsakė palaikymą nepriklausomos Lietuvos valstybės klausimu. Vyresnės kartos atstovai taip pat įsitraukė į lietuvių tautos visame pasaulyje (be Lietuvos - Šveicarija, Rusija, JAV) bendrą uždavinį - atkurti demokratiniais pagrindais Lietuvos Respubliką. Artėjant Vasario 16-ajai pristatoma nauja iniciatyva šimtmečio programoje - mokslo populiarinimo knyga „Lietuvos bajorai - Vasario 16-osios akto signatarai“. Knygoje detaliau pristatomi trys Lietuvos Taryboje veiką bajorai - Mykolas Biržiška, kilęs iš Pailgočio dvaro, Jankovicų dvarininkas Donatas Malinauskas ir Brevikių dvaro valdytojas Stanislovas Narutavičius, pasirašę 1918 m. Vasario 16 d. Lietuvos Nepriklausomybės Aktą.Knygos tikslas yra ne tik detaliai aprašyti 1917-1918 m. bajorų signatarų politinę veiklą, bet ir giliau pažvelgti į asmenybės formavimąsi ir priežastis, nulėmusias prisijungimą prie tautinio atgimimo idėjos. Pirmame asmens tyrinėjimo etape pasirenkama pradžių pradžia - tai gyvenimas bajoriškų tradicijų šeimoje. Pabrėžiamos signatarų asmeninės savybės, pažiūros, šeimos vertybės. Dažnai Lietuvos bajorų šeima yra istoriškai tam tikru santykiu susieta su lenkiška bajorijos tradicija. Minėtoji tradicija (privilegijų bajorams) pradėta dar 1387 m., kai Jogaila tapo Lenkijos karaliumi pagal 1385 m. Krėvoje sudarytą sutartį ir siekiant užtikrinti LDK bajorų lojalumą bei paskatinti priimti katalikų tikėjimą. Vėliau XV amžiuje paskelbtos dar kelios - 1413 m. Horodlės, 1432 m. Gardino ir 1434 m. Žygimanto Kęstutaičio privilegijos. Jos ne tik praplėtė politines ir ekonomines bajorų teises LDK, kartu su jomis įsitvirtino dalis lenkų bajorijos tradicijų, tokių kaip šeimų herbai. Visi trys autoriai gilindamiesi į Mykolo Biržiškos, Donato Malinausko ir Stanislovo Narutavičiaus biografijas turėjo ir iškėlė klausimą, kurį vaizdžiai iliustruoja Gediminas Kasparavičius: „Tačiau iki pat šiandien išlieka paslaptis, kaip lenkiškai kalbančioje bajorų šeimoje susiformavo vienas didžiausių Lietuvos patriotų istorijoje?“ Abejoti signatarų patriotiškumu nesiruošiama, bet kviečiama nagrinėti minėto fakto - patriotiškumo formavimosi lenkiškos kultūros kontekste, atsiradimo aplinkybes. [p. 20]Reikšminiai žodžiai: Vasario 16-osios Aktas; Mykolas Biržiška; Donatas Malinauskas; Stanislovas Narutavičius; Signatarai (Vasario 16-osios aktas); Biografijos; Valstybės veikėjai; Act of February 16th; Mykolas Biržiška; Donatas Malinauskas; Stanislovas Narutavičius.